Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

06 Bir Įmonės kolektyvinė sutartis: kodėl verta ją sudaryti? (2 dalis)

Praėjusią savaitę skelbėme pirmąją straipsnio „Įmonės kolektyvinė sutartis: kodėl verta ją sudaryti?“ dalį, kurioje aptarėme įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo tvarką bei šalis. Antroje straipsnio dalyje aprašomas įmonės kolektyvinės sutarties turinys ir pateikiamas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui naudingų sąlygų, kurias galima įtraukti į įmonės kolektyvinę sutartį, sąrašas.

Kolektyvinės sutarties turinys

Didžiausia įmonės kolektyvinės sutarties nauda neabejotinai atsiskleidžia per jos turinį. Gyvenimas yra dinamiškas, nuolat besikeičiantis, todėl DK, kiti įstatymai ir teisės aktai negali sureguliuoti visų darbo teisinių santykių, apimti visų įmanomų situacijų. Dėl šios priežasties darbo teisinių santykių dalyviams suteikiama puiki galimybė per kolektyvinę sutartį patiems susitarti dėl tam tikrų darbo, socialinių, ekonominių sąlygų ir neretai jas pagerinti palyginti su įstatymų nustatytais minimaliais reikalavimais, suderinti tarpusavio interesus.

DK numato pavyzdinį sąrašą sąlygų, rekomenduojamų įtraukti į įmonės kolektyvinę sutartį, pvz., sąlygos, nustatančios darbo sutarčių sudarymo, darbo apmokėjimo organizavimo tvarką, darbo ir poilsio laiką ir pan. Šis sąrašas nėra baigtinis ir privalomas. Tai reiškia, kad šalys gali susitarti dėl pačių įvairiausių klausimų (ypač tokių, kurie nereglamentuoti įstatymų ar kitų teisės aktų), ir neprivalo į sutartį įtraukti DK nurodytų pavyzdinių kolektyvinės sutarties sąlygų. Kita vertus, kolektyvinės sutartys sunkiai įsivaizduojamos be pavyzdinėse sąlygose nurodytų klausimų aptarimo, todėl visada rekomenduojama jas įtraukti į sutartį. Svarbiausia, kad šalys, nustatydamos tarpusavio teises ir pareigas, laikytųsi įstatymų, kitų norminių teisės aktų, nepažeistų in favorem principo, draudžiančio numatyti blogesnes sąlygas darbuotojams nei nustatyta įstatymų, bei vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Kai kurios darbuotojams naudingos sąlygos, numatytos DK:

– Šalys kolektyvinėje sutartyje gali papildomai nurodyti kitas svarbias priežastis, nei numatyta DK 127 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant darbuotojas įgyja teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos;

– Galima susitarti, kad darbuotojų negalima atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) be išankstinio darbuotojus atstovaujančio organo (arba kitokio organo) sutikimo, nors darbuotojai ir nėra išrinkti į tokį organą;

– Kolektyvinėje sutartyje galima numatyti, kuriems darbuotojams bus suteikta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, kai įmonėje mažinamas darbuotojų skaičius;

– Šalys gali susitarti dėl didesnio, nei numatyta DK, išeitinių išmokų dydžio;

– Galima nustatyti papildomų ir specialių pertraukų skaičių, trukmę, poilsio vietą, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas ar darbuotojų pareigybes;

– Šalys gali sulygti dėl didesnės trukmės ir kitų rūšių, nei nustatyta DK, kasmetinių papildomų atostogų, taip pat numatyti palankesnę darbuotojui kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, pvz., suteikti darbuotojui kasmetines atostogas nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, sutarti dėl kitų papildomų atostogų lengvatų, pvz., numatyti didesnius mokėjimus už kasmetines atostogas;

– Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti didesni negu Vyriausybės nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai;

– Galima susitarti dėl papildomų, nei numatyta įstatymų, lengvatų ir garantijų besimokantiems darbuotojams.

Kai kurios darbdaviams naudingos sąlygos, numatytos DK:

– Kolektyvinėje sutartyje galima numatyti papildomas, nei nustatyta DK, būtinasiąs darbo sutarties sąlygas, dėl kurių nesutarus, laikoma, kad darbo sutartis su darbuotoju nėra sudaryta. Tai, pvz., gali būti sąlygos dėl nekonkuravimo, komercinių paslapčių atskleidimo ir pan.;

– Sutartyje galima nurodyti atvejus, kuomet su darbuotoju gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys, esant nuolatinio pobūdžio darbui;

– Darbdavys gali numatyti atvejus, kai įmonės darbuotojams draudžiama eiti antraeiles pareigas kitose įmonėse, pvz., konkuruojančiose;

– DK 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje darbdavys gali numatyti kitokią (jam palankesnę) kompensavimo tvarką, nustatyti ilgesnį nei vienerių metų terminą;

– Šalys gali susitarti dėl ilgesnės kasdieninės darbo laiko trukmės, t. y. nutarti, kad darbuotojai dirbs ilgiau nei aštuonias valandas per dieną. Žinoma, nereikia užmiršti, kad galioja DK 144 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų;

– DK 150 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tačiau tokios pareigos turi būti nurodytos kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse;

– Šalis gali sulygti dėl ilgesnio įspėjimo termino (pažymėtina, kad jis negali viršyti vieno mėnesio), kuris taikomas, kai darbuotojas nori nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. Tokiu atveju darbdaviui suteikiama daugiau laiko kito darbuotojo paieškoms;

– Kolektyvinėje sutartyje galima praplėsti DK 235 straipsnyje nurodytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą;

– Darbdavys, norėdamas sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojais, turi nurodyti konkrečių darbų ir pareigų sąrašą kolektyvinėje sutartyje. Esant tokioms sutartims ir atsiradus žalai, darbuotojai įmonei privalo atlyginti visą padarytą materialinę žalą. Kolektyvinėje sutartyje taip pat galima numatyti ir kitus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą.

Taigi akivaizdu, kad tiek darbuotojams, tiek darbdaviams yra suteikiama nemažai privalumų, kuriuos įgyvendinti jie gali per įmonės kolektyvinę sutartį. Be abejo, šalys gali susitarti ir dėl tokių sąlygų, kurios apskritai nėra reglamentuotos įstatymų ar kitų teisės aktų, pvz., sveikatos priežiūros, transporto paslaugų ir pan. Be to, kolektyvinės derybos ir sėkminga jų pabaiga prisideda prie įmonės stabilumo, socialinės taikos sukūrimo, o darbuotojams palankesnių sąlygų nustatymas didina jų motyvaciją, darbo našumą, stiprina pasitikėjimą įmone.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.

Tags: