Kalba
Rubrikos
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

17 Kov Ką reikėtų žinoti darbdaviui, kai darbuotojas prašo jį atleisti iš darbo dėl ligos?

Darbo santykiuose pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai ne tik piktnaudžiauja ligos statusu, bet ir siekia nepagrįstai pasipelnyti darbdavio sąskaita. Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą. Be to, šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas leidžia darbuotojui reikalauti dviejų mėnesių išeitinės išmokos. Taigi, darbdaviui laiku neapsižiūrėjus ir sutikus su darbuotojo prašymu atleisti jį dėl ligos, darbdavys gali nukentėti finansiškai.

Vien darbuotojo pareiškimo, kad jis serga, nepakanka

Norint nutraukti darbo sutartį ligos pagrindu, darbuotojui neužtenka parašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir jame nurodyti, kad jis dėl pablogėjusios sveikatos nebegalės atlikti savo darbo funkcijų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, yra pasisakęs, kad darbuotojas, prašydamas šiuo pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo prašyme, be kita ko, turi nurodyti konkrečią priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartį, bei ją (jas) pagrįsti.

Darbuotojas, siekdamas pasinaudoti Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, privalo:

  1. Įrodyti bei pagrįsti savo ligą (pavyzdžiui, pristatyti pažymą iš gydymo įstaigos);
  2. Įrodyti, kad konkreti liga trukdo atlikti konkrečias darbo funkcijas konkrečiomis darbo sąlygomis. Tai reiškia, kad darbuotojas darbo sutarties nutraukimo negali motyvuoti bet kokia liga. Jis privalo argumentuotai darbdaviui parodyti, kad liga iš tikrųjų kliudys atlikti darbą ne tik laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, bet ir ateityje. Pavyzdžiui, vairuotojas dėl nugaros skausmų išeina iš darbo, kuriame dirbo vietinių pervežimų vairuotoju, tačiau netrukus įsidarbina tolimųjų reisų vairuotoju. Net jeigu vairuotojui iš tikrųjų buvo nustatyti nugaros skausmai, tai nereiškia, kad jis negali ir toliau dirbti vietinių pervežimų vairuotoju, juo labiau, kad tolimųjų reisų vairuotojo darbas neretai yra sunkesnis. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad nugaros skausmai nebuvo liga, trukdanti atlikti vietinių pervežimų vairuotojo darbą.

Darbdavys turi būti iniciatyvus

Darbuotojui pateikus jokiais įrodymais nepagrįstą prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, darbdavys turi pareikalauti, kad darbuotojas per protingą terminą pateiktų įrodymus, pagrindžiančius jo ligą. Darbdaviui to nepadarius, vėliau užginčyti tokį darbo sutarties nutraukimą gali būti labai sudėtinga.

Jeigu kartu su prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojus pateikia ligą patvirtinančius dokumentus, tačiau jie kelia abejonių, arba konkreti liga netrukdo darbuotojui vykdyti darbo funkcijų, darbdavys taip pat turėtų būti iniciatyvus ir pareikalauti iš darbuotojo papildomų įrodymų, kad liga iš tiesų trukdo konkrečiam darbui.

Jeigu darbuotojas nepagrindžia savo ligos ir neįrodo, kad liga trukdo atlikti konkrečias darbo funkcijas, tuomet darbdavys neprivalo jo atleisti pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir, priklausomai nuo aplinkybių, gali pasirinkti kitą atleidimo iš darbo pagrindą ir, greičiausiai, išvengti išeitinės išmokos mokėjimo.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.

Tags: