Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

03 Bir Kaip išieškoti žalą iš darbuotojo?

Darbuotojų padaryta turtinė žala (sugadintos ir prarastos darbo priemonės, vagystės ir t. t.) – darbdavių kasdienybė. Tačiau darbdaviai tokiais atvejais labai dažnai tiesiog išskaito visą padarytą žalą iš darbuotojo atlyginimo, nepagalvodami apie galimus neigiamus padarinius ir nesilaikydami žalos išieškojimo tvarkos. Tai savo ruožtu lemia darbo ginčą, kuomet darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio pasirinktu žalos išieškojimo būdu, tokį išieškojimą ginčija ir dar papildomai reikalauja iš darbdavio priteisti vidutinį darbo užmokestį, kaip kompensaciją už darbuotojo teisių pažeidimą. Šioje publikacijoje aptarsime galimus žalos išieškojimo būdus.

Susitarimas dėl žalos atlyginimo

Jei darbuotojas nesutinka geranoriškai atlyginti padarytos žalos, tuomet vienas iš paprasčiausių būdų žalai išieškoti yra savarankiškas darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl žalos atlyginimo. Šiame susitarime darbdavys ir darbuotojas numato, kiek darbuotojas yra skolingas įmonei už padarytą žalą, kokio pobūdžio žala padaryta, kokiu periodiškumu ir kokiomis dalimis jis tą žalą atlygins, kaip vyks žalos atlyginimas (pinigais ar natūra). Susitarime taip pat galima susitarti dėl didesnių, nei leidžia Darbo kodeksas, išskaitų, todėl darbdavys, tarkime, kiekvieną mėnesį gali iš darbuotojo atlyginimo išskaityti sutartą sumą ir taip gauti žalos atlyginimą.

Susitarimas dėl žalos atlyginimo galimas ir kiek kita forma. Darbuotojas gali pats surašyti sutikimą dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriame pripažintų padarytą žalą ir sutiktų ją visą atlyginti bei nurodytų, kokiomis sąlygomis, galėtų tai padaryti.

Vienašališka išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio

Jeigu darbuotojas savanoriškai neatlygina žalos arba nesutinka pasirašyti susitarimo dėl žalos atlyginimo, tuomet žalą iš darbuotojo galima išieškoti padarant vienašališką išskaitą iš jo darbo užmokesčio ir atitinkamai nesumokant jam tam tikros atlyginimo dalies. Tačiau darant vienašališkas išskaitas reikia žinoti jų darymo taisykles.

Išskaitą galima padaryti tik surašius direktoriaus arba jo įgalioto asmens įsakymą. Tai reiškia, kad tiesiog išskaičiuoti pinigus ir darbo užmokesčio mokėjimo pavedime nurodyti, kad tam tikra suma išskaičiuojama iš atlyginimo, negalima. Kiekvieną kartą darant išskaitą privaloma surašyti įsakymą dėl išskaitos darymo.

Vienašališku įsakymu iš darbuotojo gali būti išskaitoma tik suma, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad šia vienašališka išskaita iš darbuotojo negalima išskaityti neribotos pinigų sumos. Kitas aspektas – išskaitos dydis apibrėžiamas vidutiniu darbo užmokesčiu, todėl skaičiuojant išskaitos dydį visuomet reikia pasiskaičiuoti, koks tuo metu yra konkretaus žalą padarusio darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, ir pagal tai paskaičiuoti išskaitos dydį.

Darant vienašališką išskaitą, taip pat reikia žinoti Darbo kodekse nustatytus išskaitų dydžio apribojimus. Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti 20 procentų, o išieškant žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Tuo tarpu iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma 70 procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad darbdavys gali kas mėnesį iš darbuotojo atlyginimo vienašališkai išskaityti šių dydžių neviršijančią sumą, kol žalos suma pasieks darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

Jei žala yra didesnė nei vienas darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, dėl likusios dalies išieškojimo teks kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Išskaitos padarymo terminas – 1 mėnuo. Įsakymą dėl vienašališkos išskaitos galima priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Jeigu šis terminas bus praleistas, tuomet išskaitos padaryti nebebus galima ir teks kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Išskaita gali būti daroma tik iš darbuotojo darbo užmokesčio. Išskaitas galima daryti tik iš darbo užmokesčio, kuris nurodytas darbo sutartyje, kompensacijos už nepanaudotas atostogas (atostoginių) bei iš neišleisto ir laiku negrąžinto avanso (tai nėra dienpinigiai), kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės atveju. Iš visų kitų sumų, įskaitant dienpinigius, išskaitų daryti negalima.

Pavyzdžiui, jei vairuotojas per mėnesį vidutiniškai uždirba 1300 Lt, o dar 2700 Lt gauna dienpinigiais, vairuotojui padarius žalą, darbdavys iš jo vienašališkai galės išskaičiuoti tik 1300 Lt.

Žalos išieškojimas paduodant ieškinį darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos

Jei darbuotojas žalos neatlygina nei geranoriškai, nei sutinka pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo, o vienašališkai padarytos išskaitos nepadengia padarytos žalos, darbdaviui lieka vienintelis kelias – kreiptis į darbo ginčų komisiją, siekiant priverstinio žalos išieškojimo. Svarbu žinoti tai, kad dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo visuomet iš pradžių reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją, o ne į teismą, kadangi darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis tokių ginčų nagrinėjimo organas. Be to, reikia turėti omenyje, kad terminas, per kurį galima kreiptis į darbo ginčų komisiją, yra 3 mėnesiai nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.

Tags: