Kalba
Rubrikos
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

01 Rug Laikinasis įdarbinimas: darbuotojų nuomos įteisinimas

2011 m. gegužės 19 d. buvo priimtas Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, reguliuojantis darbuotojų nuomos teisinius santykius, kurie praktikoje susiklostydavo gana dažnai, tačiau iki šio įstatymo priėmimo buvo nereglamentuoti ir dėl to kėlė nemažai problemų. Kartu su minėto įstatymo priėmimu buvo padaryti ir atitinkami Darbo kodekso bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai.

Visi šie pakeitimai įsigalios 2011 m. gruodžio 1 d.

Kas yra laikinasis įdarbinimas?

Įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones – laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse turint tikslą juos pagal laikinojo įdarbinimo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant. Kitaip tariant, laikinojo įdarbinimo santykiai susiklosto tuomet, kai darbdavys tam tikram laikui išsinuomoja darbuotoją iš kitos įmonės, teikiančios darbuotojų nuomos paslaugas.

Laikinojo įdarbinimo atveju šalia tradicinių darbo santykių dalyvių – darbuotojo ir darbdavio – prisijungia ir laikinojo įdarbinimo įmonė, t. y. fizinis, juridinis asmuo ar kita organizacinė struktūra, atitinkantys darbdaviui keliamus reikalavimus ir sudarę laikinojo darbo sutartis su laikinaisiais darbuotojais, turėdami tikslą juos siųsti laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog esant laikinajam įdarbinimui susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: laikinojo įdarbinimo įmonei sudarius darbo sutartį su darbuotoju tarp šalių atsiranda darbo santykiai, tuo tarpu laikinojo įdarbinimo įmonei ir darbdaviui (darbo naudotojui) sudarius laikinojo įdarbinimo sutartį atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.

laikinasis idarbinimas.001

Laikinojo darbo sutartis – nauja darbo sutarties rūšis

Priėmus Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą, Lietuvoje atsirado nauja darbo sutarties rūšis – laikinojo darbo sutartis.

Laikinojo darbo sutartis – laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbuotojo darbo sutartis, pagal kurią laikinasis darbuotojas įsipareigoja laikinojo darbo sutartyje numatytas darbo funkcijas atlikti laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto darbo naudotojo (t. y. darbuotojo nuomotojo) naudai, laikydamasis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir vykdyti kitus Darbo kodekse, šiame įstatyme, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje ir laikinojo darbo sutartyje nustatytus įsipareigojimus.

Pagrindinis laikinojo darbo sutarties ypatumas lyginant su įprastomis darbo sutartimis yra tai, jog šiuo atveju darbuotojas paklūsta ir dirba darbus ne laikinojo įdarbinimo įmonei, su kuria ir yra sudaryta darbo sutartis, bet kitam darbdaviui, su kuriuo darbuotojas apskritai nėra saistomas jokios sutarties.

Laikinojo darbo sutartis, kuri gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota, sudaroma, vykdoma ir nutraukiama pagal bendrąsias Darbo kodekso nuostatas. Tiesa, Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme šiai darbo sutarties rūšiai yra numatyta ir tam tikrų papildomų reikalavimų.

Vienas iš tokių tokių reikalavimų – didesnis būtinųjų darbo sutarties sąlygų skaičius. Be bendrųjų būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbovietės ir darbo funkcijų) laikinojo darbo sutartyje reikia susitarti ir dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų:

  1. Laikinojo darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti darbo naudotojui ir atšaukimo iš darbo,  dirbto darbo naudotojui, tvarkos;
  2. Informavimo apie darbo pradžią ir pabaigą darbo naudotojo naudai tvarkos;
  3. Darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos, darbo užmokesčio, mokamo už laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbo naudotojui, dydžio ir mokėjimo tvarkos;
  4. Laikinojo darbuotojo darbo laiko režimo.

Dar viena naujovė yra susijusi su laikinojo darbuotojo teise savo noru nutraukti laikinojo darbo sutartį. Laikotarpiu tarp siuntimų dirbti laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo pareiškimu, įspėjęs įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Tai yra dvigubai trumpesnis terminas palyginti su įprastu (14 dienų) įspėjimo terminu, kuomet darbuotojas nori nutraukti darbo sutartį savo pareiškimu.

Laikinojo įdarbinimo sutartis

Laikinojo įdarbinimo sutartis – laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo, pagal kurią laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja atlygintinai laikinai pavesti laikinajam darbuotojui (laikiniesiems darbuotojams) atlikti šioje sutartyje numatytas darbo funkcijas laikinojo darbo naudotojo naudai, laikantis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo darbo naudotojas įsipareigoja laikinuosius darbuotojus prižiūrėti ir jiems vadovauti bei užtikrinti minėtame įstatyme ir šioje sutartyje nustatytas darbo sąlygas. Būtent laikinojo įdarbinimo sutarties pagrindu darbdavys (darbuotojo nuomotojas) išsinuomoja darbuotojus iš laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Laikinojo įdarbinimo sutartis sudaroma raštu ir joje turi būti nurodoma laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) kvalifikacija, darbo funkcijos, darbo režimas, laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) mokymo, siuntimo ir atšaukimo iš darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarka.

Laikinojo įdarbinimo ypatumai

Be minėtų naujų darbo bei civilinių sutarčių Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme yra numatyta ir keletas kitų naujovių.

Viena iš naujovių yra susijusi su atlyginimo mokėjimu laikiniesiems darbuotojams jų nedarbo laikotarpiais. Laikiniesiems darbuotojams nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas nevyko į darbą, neapmokami, jeigu laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją (t. y. darbuotojo nuomotoją) laikotarpiu yra bent toks, koks būtų taikomas, jeigu darbo naudotojas būtų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje, ir tokie laikotarpiai sudaro iki 5 darbo dienų iš eilės. Už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip minimalioji mėnesinė alga.

Įstatyme nustatyta ir nemažai įvairių draudimų ir apbribojimų tiek laikinojo įdarbinimo įmonei, tiek darbo naudotojui. Pavyzdžiui, įdarbinimo įmonei draudžiama reikalauti iš laikinojo darbuotojo atlyginti ar padengti bet kokias išlaidas dėl laikinojo darbo sutarties sudarymo ir jos vykdymo ar nutraukimo. Pagal įstatymą už darbo naudotojui laikinojo darbuotojo padarytą žalą atsako įdarbinimo įmonė Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu darbo naudotojui draudžiama sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartį, siekiant pakeisti darbo naudotojo buvusius darbuotojus, pavesti laikinajam darbuotojui atlikti streikuojančių darbo naudotojo darbuotojų darbo funkcijas, juo diskriminuoti ir kt.

Administracinė atsakomybė už laikinojo įdarbinimo taisyklių pažeidimus

Priimtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos numato, jog Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimas užtraukia baudą laikinojo įdarbinimo įmonėms ir laikinojo darbo naudotojams – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. Jeigu asmuo, baustas už šio įstatymo pažeidimą, jį pažeidžia dar kartą, jam gali grėsti bauda nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.

Tags: