21 Lap Vairuotojų iš užsienio įdarbinimas Lietuvoje

www.cargonews.lt

Pastaraisiais mėnesiais transporto rinkoje ypač aktyviai kalbama apie vairuotojų trūkumą: nemažai jų mieliau renkasi darbą užsienio vežėjų įmonėse; nėra organizuoto tolimųjų reisų vairuotojų profesinio rengimo (ypač jaunų žmonių tarpe), todėl senų vairuotojų pakeisti nėra kuo. Galiausiai, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu “Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2011 m. II pusmečiui patvirtinimo” yra nustatyta, kad šiuo metu šalyje labiausiai trūksta būtent tolimųjų reisų vairuotojų (jiems taikomos tam tikros įdarbinimo lengvatos). Tad vežėjai, siekdami plėsti savo veiklą, didelio pasirinkimo neturi – jie priversti įdarbinti vairuotojus iš užsienio valstybių.

1. Europos Sąjungos piliečių įdarbinimas

ES piliečius įdarbinti Lietuvoje yra gana paprasta, tačiau neretai jie yra brangesnė darbo jėga nei vairuotojai iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos. Pagrindinis privalumas – ES piliečiams nereikia gauti leidimo dirbti. Vis dėlto jiems vis tiek reikia gauti leidimą gyventi Lietuvoje (išskyrus, kai jie priimami į darbą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui per pusę kalendorinių metų).

Leidimas gyventi Lietuvoje Europos Sąjungos piliečiams

Jei ES pilietis įdarbinimas ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tuomet jis turi turėti ne tik lietuvišką darbo sutartį, bet ir gauti Vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (kitaip tariant, tai yra ES piliečio leidimas gyventi). Maksimalus šios pažymos galiojimo terminas – 5 metai.

Kur kreiptis?

Dokumentai pateikiami migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje ES pilietis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą ar siekia būti įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

ES piliečio prašymas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo migracijos tarnyboje dienos. Prašymo nagrinėjimo terminą migracijos tarnyba gali pratęsti iki 10 darbo dienų (pavyzdžiui, jei ES pilietis pateikė ne visus reikiamus dokumentus).

Kokių dokumentų reikia?

ES pilietis migracijos tarnybai turi pateikti:

1. Vidaus reikalų ministro nustatytos formos prašymą (prašymas pildomas lietuvių kalba). Šį prašymą pateikia arba pats ES pilietis, arba jo įgaliotas asmuo (pavyzdžiui, darbdavys), jeigu ES pilietis yra Lietuvoje.

2. Galiojantį ES piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.

3. Darbo sutartį su Lietuvos įmone. Tai reiškia, kad ES pilietis dar prieš kreipdamasis į migracijos tarnybą dėl minėtos pažymos išdavimo, turi būti sudaręs lietuvišką darbo sutartį.

Prieš pateikdamas prašymą ES pilietis privalo sumokėti 42 Lt valstybės rinkliavą už pažymos išdavimą.

2. Kitų užsienio valstybių piliečių įdarbinimas

Ne ES valstybių narių piliečių įdarbinimas yra šiek tiek sudėtingesnis ir ilgesnis procesas. Pirmiausia, siekiant įdarbinti tokį asmenį, reikia gauti leidimą dirbti Lietuvoje, o po to – kreiptis dėl vizos ar leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

Leidimas dirbti Lietuvoje

1. Iš pradžių darbdavys, norintis įdarbinti užsienio vairuotoją, turi kreiptis į teritorinę darbo biržą (pagal įmonės registruotą buveinę arba faktinę veiklos vykdymo vietą) ir užregistruoti laisvą darbo vietą. Tai jis turi padaryti prieš vieną mėnesį iki prašymo išduoti leidimą dirbti Lietuvoje pateikimo dienos. Jeigu darbdavys laisvos darbo vietos neužregistruoja, darbo birža atsisako nagrinėti darbdavio prašymą. Tokia tvarka nustatyta siekiant, kad Lietuvos darbo rinkoje pirmiausia dalyvautų Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečiai.

2. Jeigu per tą mėnesį į įmonę, siekiančią įdarbinti užsienietį, nesikreipia Lietuvos ar kitos ES valstybės pilietis arba jis neturi reikiamos kvalifikacijos, darbdavys teritorinei darbo biržai gali pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvoje (šį prašymą turi užpildyti ir pateikti pats darbdavys, o ne užsienietis, kurį siekiama įdarbinti) ir kartu su prašymu pateikti šiuos dokumentus:

– užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

– užsieniečio diplomo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens kvalifikaciją, kopiją (tai gali būti dokumentai, patvirtinantys, kad vairuotojas išmano TIR sistemos reikalavimus, vairavimo ir poilsio laiko režimo taisykles, ADR pažymėjimas ir pan.);

– vairuotojo pažymėjimo kopiją;

– užsieniečio 2 metų darbo patirtį (stažą) pagal turimą profesinę kvalifikaciją per 3 praėjusius metus patvirtinančio dokumento kopiją (pavyzdžiui, darbo knygelė);

– užsieniečio kvalifikacijos tobulinimą pagal turimą profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas, jeigu tobulino kvalifikaciją (paprastai pateikti nebūtina);

– darbdavio pasirašytą pažymą, kurioje nurodoma informacija apie būtinumą įdarbinti užsienietį, darbuotojų atleidimus per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo dirbti išdavimo (atleidimo iš darbo priežastis, atleistų darbuotojų kvalifikaciją ir darbo funkcijas) bei tai, ar darbdavys neturi galiojančios administracinės nuobaudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206³ straipsnį (užsieniečio priėmimas į darbą neturint jam išduoto leidimo dirbti);

Užsienio valstybių dokumentai turi būti nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), ir, žinoma, išversti į lietuvių kalbą, jeigu jie yra surašyti užsienio kalba.

3. Lietuvos darbo birža, nusprendusi išduoti užsieniečiui leidimą dirbti Lietuvoje, informuoja apie tai darbdavį, o darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo leidimo gavimo dienos, privalo teritorinei darbo biržai pateikti su užsieniečiu sudarytą darbo sutartį ir sumokėti valstybės rinkliavą (už leidimo dirbti išdavimą 1 metams – 420 Lt; už leidimo dirbti išdavimą iki 2 metų – 520 Lt). Iki tol, kol nėra gautas leidimas dirbti, darbo sutartis su užsieniečiu negali būti sudaroma. Pažymėtina, kad darbo sutartis visuomet turi būti terminuota ir negali būti sudaryta ilgesniam nei leidime dirbti nurodytam laikotarpiui.

Terminai

Leidimas dirbti Lietuvoje gali būti išduodamas daugiausiai 2 metams. Teisės aktuose nustatyta, kad maksimaliam 2 metų galiojimo laikui leidimas dirbti gali būti išduotas trūkstamos profesijos darbuotojui. Kadangi šiuo metu tolimųjų reisų vairuotojų Lietuvoje trūksta, darbdaviai gali tikėtis, kad paprašius leidimo dirbti jis bus išduotas maksimaliam laikotarpiui.

Aukščiau minėtą prašymą dėl leidimo dirbti užsieniečiui teritorinė darbo birža turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną, o dėl trūkstamos profesijos darbuotojo įdarbinimo – ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Išnagrinėjusi dokumentus, teritorinė darbo birža pateikia savo išvadą dėl galimybės išduoti leidimą dirbti. Šią išvadą bei darbdavio prašymą ji išsiunčia Lietuvos darbo biržai, kuri savo ruožtu atsakymą dėl leidimo dirbti išdavimo turi pateikti ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų, o dėl dėl trūkstamos profesijos darbuotojo įdarbinimo – ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo Lietuvos darbo biržoje.

Taigi geriausiu atveju leidimas įdarbinti tolimųjų reisų vairuotoją gali būti išduotas per 24 kalendorines dienas, o pridėjus reikalavimą įregistruoti laisvą darbo vietą darbo biržoje užsieniečio įdarbinimo procedūra gali užtrukti iki 2 mėnesių.

Nacionalinė viza (D) ar leidimas laikinai gyventi?

Lietuvos darbo biržai išdavus leidimą dirbti, užsieniečiui reikia gauti dokumentą, suteikiantį teisę teisėtai būti Lietuvoje. Iš pradžių tokiam užsieniečiui išduodama nacionalinė daugkartinė viza (D). Ji galioja ne ilgiau kaip 1 metus ir nėra pratęsiama. Dėl šios priežasties, jeigu užsienietis ketina dirbti Lietuvoje ilgiau nei 1 metus (ir turi tai patvirtinantį leidimą dirbti), tuomet pasibaigus nacionalinės daugkartinės vizos (D) galiojimui jis turi gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nacionalinė daugkartinė viza (D)

Nacionalinė daugkartinė viza (D) išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvą dirbti ir turinčiam Lietuvos darbo biržos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvoje.

Dėl vizos išdavimo užsienietis turi kreipti į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje. Ten jis turi užpildyti prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, pateikti Lietuvos darbo biržos užsieniečiui išduoto leidimo dirbti Lietuvoje kopiją ir sumokėti 60 eurų konsulinį mokestį už dokumentų vizai gauti priėmimą ir nagrinėjimą (Baltarusijos piliečiams konsulinio mokesčio mokėti nereikia).

Prašymą išduoti nacionalinę vizą pirmą kartą pateikiantis užsienietis turi atvykti asmeniškai, kadangi iš jo turi būti paimami pirštų antspaudai.

Sprendimas dėl nacionalinės vizos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų pateikimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų, o išimties tvarka – iki 60 kalendorinių dienų.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje

Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ir kuris ketina dirbti Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi išduodamas 1 metams.

Prašymą (pildomas lietuvių ir anglų arba lietuvių ir rusų kalbomis) išduoti pirmąjį leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus užsienietis turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą gali užpildyti ir pateikti net tik jis pats, bet ir jo įgaliotas asmuo, pateikęs įgaliojimą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius.