Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

11 Lie Skolų išieškojimas pareiškiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka

Ieškinys dokumentinio proceso tvarka yra vienas populiariausių skolų išieškojimo teisminiu keliu būdų. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka reikia mokėti pusę įprasto žyminio mokesčio – dvigubai mažiau nei teikiant teismui ieškinį dėl skolos išieškojimo. Be to, toks ieškinys nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kas reiškia, jog šalims proceso pradžioje nereikia vykti į teismo posėdį – jis rengiamas tik tada, kai yra gaunami skolininko prieštaravimai.

Kada galima pateikti ieškinį dokumentinio proceso tvarka?

Ieškinį dokumentinio proceso tvarka galima pateikti šiais atvejais:

  • Dėl piniginių reikalavimų, kurie gali atsirasti iš sutarties, delikto (teisės pažeidimo), darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir pan.;
  • Dėl kilnojamojo daikto priteisimo;
  • Dėl vertybinių popierių priteisimo;
  • Dėl nuomininko iškeldinimo.

Vis dėlto, ieškinio teismui pateikti negalima, jei:

  • Skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko (juridinio asmens) buveinė (tokiu atveju vienas iš skolų išieškojimo variantų galėtų būti Europos mokėjimo įsakymo procedūra).

Kaip išieškoti skolą pareiškiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka?

1. Įrodymų surinkimas. Pirmasis žingsnis, kurį reikia padaryti, norint susigrąžinti nesumokėtus pinigus, yra dokumentų, pagrindžiančių skolą, surinkimas. Kitaip tariant, skolą ir kitus ieškinio reikalavimus reikia pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Tai gali būti sutartis, neapmokėta PVM sąskaita-faktūra, pretenzijos su raginimu apmokėti sąskaitą ir kiti dokumentai. Jeigu įrodymai nėra surenkami, arba, teismo nuomone, jų trūksta, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą (kreditorių) pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

2. Ieškinio surašymas. Surinkus visus reikiamus įrodymus, surašomas ieškinys. Tam, kad teismas priimtų ieškinį, jame būtina nurodyti šią informaciją:

  • Teismo, kuriam paduodamas ieškinys, pavadinimą;
  • Dalyvaujančių byloje asmenų (skolininko ir kreditoriaus) procesinę padėtį (kreditorius – ieškovas, skolininkas – atsakovas), vardus ir pavardes, asmens koduss (jeigu jie yra žinomi), gyvenamąją vietą, o tais atvejais, kai skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visą pavadinimą, buveinę, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir banko rekvizitus;
  • Ieškinio pobūdį, t. y., kad reiškiamas ieškinys yra dėl skolos išieškojimo;
  • Ieškinio sumą, t. y. skolos sumą ir priskaičiuotus delspinigius;
  • Aplinkybes ir argumentus, kuriais kreditorius grindžia savo reikalavimą dėl skolos;
  • Kreditoriaus (ieškovo) reikalavimą, t. y. prašymą iš skolininko priteisti skolą;
  • Prašymą nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka;
  • Visų rašytinių įrodymų, patvirtinančių išdėstytas aplinkybes, sąrašą, taip pat liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą (jei reikia);
  • Ieškovo nuomonę (jo sutikimas arba nesutikimas) dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;
  • Ieškovo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti;
  • Informaciją, ar byla bus vedama per advokatą;
  • Ieškinį paduodančio asmens parašą ir jo surašymo datą.

3. Žyminio mokesčio sumokėjimas. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt litų, išskyrus atvejus, kada pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.

4. Ieškinio teikimas teismui. Surašytas ieškinys kartu su surinktais įrodymais ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu siunčiamas teismui. Paprastai ieškinys teikiamas tam teismui, kurio veiklos teritorijoje gyvena ar yra įsikūręs skolininkas. Gavęs ieškinį, teismas patikrina, ar jis atitinka visus reikalavimus ir nėra aiškiai nepagrįstas, taip pat ar prie ieškinio yra pridėti visi rašytiniai įrodymai. Jei ieškinys neatitinka kurių nors reikalavimų, teismas gali atsisakyti jį priimti arba pasiūlyti pašalinti trūkumus.

5. Preliminaraus sprendimo priėmimas. Išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos priima preliminarų sprendimą. Priimtą preliminarų sprendimą teismas taip pat išsiunčia skolininkui ir paragina jį ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Pažymėtina, kad iki preliminaraus sprendimo priėmimo skolininkui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama.

Vis dėlto preliminarus teismo sprendimas turi ir tam tikrų trūkumų: jo negalima apskųsti apeliacine ar kasacine tvarka, taip pat jo negalima įteikti skolininkui viešo paskelbimo būdu ar per kuratorių.

6. Skolininko prieštaravimai. Jeigu skolininkas pateikia prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia skolininko prieštaravimų kopiją ieškovui (kreditoriui). Ieškovas turi teisę (bet neprivalo) per 14 dienų nuo prieštaravimų išsiuntimo iš teismo dienos pateikti atsiliepimą į skolininko prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus bei pateikti naujus įrodymus. Jeigu ieškovas nepateikia atsiliepimo į skolininko prieštaravimus, priimti sprendimą ieškovui už akių negalima.

Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti. Išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti.

Priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka.

Pažymėtina, kad skolininko prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti įrodymais, taip pat atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai. Jei prieštaravimai neatitinka šių reikalavimų, teismas atsisako juos priimti.

7. Skolos išieškojimas per antstolį. Jeigu skolininkas per nurodytą terminą prieštaravimų nepateikia, tuomet preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja ir jį galima pradėti vykdyti priverstinai, t. y. gauti vykdomąjį raštą ir išieškoti skolą per antstolį. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad preliminaraus teismo sprendimo negalima vykdyti skubiai.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.