21 Rgs Bauda už pavėluotą krovinio pristatymą pagal CMR konvenciją

www.cargonews.lt

Krovinių vežimo versle ypač svarbus operatyvumas – laimi tas vežėjas, kuris sugeba krovinį nuvežti laiku. Žinoma, tai padaryti ne visada lengva, nes vežėjas gali susidurti su įvairiomis aplinkybėmis, trukdančiomis laiku nugabenti krovinį, pvz., užstrigti muitinėje, užtrukti forminant dokumentus ir pan. Tokiu atveju krovinio gavėjas ar jo atstovas (ekspeditorius) reiškia pretenziją vežėjui dėl nuostolių atlyginimo ir dažnai dėl pavėluoto krovinio pristatymo papildomai reikalauja sumokėti baudą. Tačiau ar iš tiesų krovinio gavėjas už pavėlavimą turi teisę reikalauti netesybų (baudos, delspinigių), jeigu vežimo santykiams buvo taikoma CMR konvencija?

Baudų rūšys

Krovinių gabenimo praktikoje dažniausiai pasitaiko šie netesybų reikalavimo scenarijai:

1. Krovinio gavėjas reikalauja sumokėti fiksuoto dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą dieną (pavyzdžiui, 100 EUR x 3 d. = 300 EUR bauda);
2. Krovinio gavėjas, kaip baudą, reikalauja sumokėti tam tikrą procentą nuo krovinio vertės;
3. Tuo atveju, kai krovinys prarandamas, krovinio gavėjas reikalauja ne tik nuostolių dėl krovinio praradimo atlyginimo, bet dar ir baudos už vėlavimą pristatyti krovinį.

Susitarimas dėl baudos pagal CMR konvenciją

Vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą reguliuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis – tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą.

Iš šios CMR konvencijos normos matyti, jog žalos atlyginimo suma už pavėluotą pristatymą negali viršyti sumokėto arba sutarto mokėti užmokesčio vežėjui už vežimą. Vis dėlto, kadangi nei minėtame, nei kituose CMR konvencijos straipsniuose, nėra tiesiogiai kalbama apie netesybas, krovinių gavėjai įsigudrina taikyti baudas, remdamiesi Civiliniu kodeksu, arba tiesiog teigdami, jog CMR konvencija nedraudžia šalims susitarti dėl netesybų.

Lietuvos teismų praktikoje formuojama kita nuomonė – susitarimai dėl baudų už pavėluotą krovinio pristatymą yra neteisėti ir prieštarauja CMR konvencijai.

Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimas mokėti baudą už pavėluotą krovinio pristatymą yra neteisėtas, nes CMR konvencijos normose vežėjo atsakomybė už nesavalaikį krovinių pervežimą ribojama tik nuostolių atlyginimo pareiga. Kitokie susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punktas). Jeigu vežimo sutartyje yra numatomos baudos arba delspinigiai vežėjui už krovinio praradimą, sugadinimą ar nepristatymą, toks susitarimas dėl netesybų nustatymo laikytinas negaliojančiu.

Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad netesybų už pavėluotą transporto priemonės pateikimą ar krovinio pristatymo termino pažeidimą taikymas gali lemti CMR konvencijoje nenustatytą dvigubą atsakomybę; susitarimas dėl vežėjo didesnės nei CMR konvencijos nustatytos atsakomybės neatitinka Konvencijos 23 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.

Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog krovinio gavėjas negali reikalauti nuostolių atlyginimo, praradus krovinį, ir kartu netesybų (baudos) už vėlavimą pristatyti krovinį. Konstatavus, jog krovinys prarastas, taikomos krovinio praradimo teisinės pasekmės ir jokiu būdu tuo pat metu negali būti taikos pasekmės, susijusios su pavėluotu krovinio pristatymu.

Taigi, jeigu šalys susitaria, kad krovinio pervežimui bus taikoma CMR konvencija, tuomet krovinio gavėjo reikalavimas sumokėti baudą bus neteisėtas, kadangi tokiu būdu būtų nustatyta dviguba vežėjo atsakomybė ir dėl to būtų neproporcingai pažeistos jo teisės. Jeigu bauda už vėlavimą yra numatyta vežimo sutartyje, tokia sutarties sąlyga yra niekinė ir vežėjas neprivalo šios sąlygos vykdyti.

Išimtis dėl nuostolių už vėlavimą dydžio

Kaip minėta, pavėlavus pristatyti krovinį, nuostolių dydis yra ribojamas užmokesčio už vežimą sumą. Vis dėlto, CMR konvencijos 24 ir 26 straipsniuose yra numatyta išimtis, kuomet kompensacija už krovinio pristatymo termino pažeidimą gali būti didesnė už vežimo sumą.

CMR konvencijos 24 straipsnyje numatyta, jog siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą.

CMR konvencijos 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog siuntėjas, įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga, kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas, gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui, jeigu krovinys būtų prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nebūtų pristatytas į paskirties vietą.

Kitaip tariant, abu minėti CMR konvencijos straipsniai įtvirtina siuntėjo teisę deklaruoti papildomą (didesnę) krovinio vertę, tačiau tik su sąlyga, kad vežėjui, vežančiam krovinį, kurio vertė padidėjusi, bus papildomai atlyginta. Kadangi tokiu atveju padidėja krovinio vertė bei užmokestis už jo vežimą, atitinkamai ir nuostoliai už pavėluotą krovinio pristatymą gali būti didesni nei pradinė krovinio gabenimo kaina.

Nuostolių dydis ir įrodinėjimo pareiga

Vien tik fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė. Vežėjo atsakomybė už netinkamą prievolės vykdymą – krovinio nepristatymą suderintais terminais, pasireiškia per vežėjo pareigą atlyginti tokiu pažeidimu padarytus nuostolius (pavyzdžiui, krovinio gavėjo sumokėtas sumas dėl krovinio pavėluoto pristatymo). Kaip minėta, kitokių atsakomybės rūšių vežėjui taikymo už šio pobūdžio pažeidimų padarymą CMR konvencijos normos nenumato. Pažeidęs pareigą laiku pristatyti krovinius, vežėjas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį privalo kompensuoti nuostolius krovinio gavėjui, jeigu šis įrodo, kad dėl to jam buvo padaryti nuostoliai. Patirtų nuostolių faktas bei dydis turi būti pagrįsti įrodymais.

Pavyzdžiui, ekspeditorius negali teigti, jog yra patyręs nuostolių, jeigu jis, reikalaudamas vežėjo atsakomybės, remiasi krovinio gavėjo pretenzija, tačiau kartu nepateikia jokių įrodymų, įrodančių krovinio gavėjo pretenzijos apmokėjimą. Tai reiškia, kad ekspeditorius galės reikalauti nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo iš vežėjo tik tada, kai pats atsiskaitys su krovinio gavėju ir atlygins jo patirtus nuostolius.

Pažymėtina, kad krovinio gavėjas ar jo įgaliotas atstovas (ekspeditorius) turi įrodyti ne tik pavėlavimą bei dėl to atsiradusią žalą, bet ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Jeigu bent viena iš šių sąlygų nėra įrodyta, vežėjo atsakomybė už krovinio pristatymo terminų pažeidimą negalima.

Be to, krovinio gavėjas, norėdamas iš vežėjo gauti kompensaciją dėl pristatymo termino viršijimo, privalo per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, pateikti vežėjui raštišką pretenziją, kurioje turėtų būti nurodytos ir pagrįstos visos aukščiau nurodytos aplinkybės.