Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

13 Spa Teisę į vežėjo keliais padarytos žalos atlyginimą turintys subjektai

Šiandieninis krovinių pervežimo keliais procesas yra pakankamai sudėtingas jau vien dėl to, kad jame dažnai dalyvauja didelis ratas asmenų.  Tai kartais sukelia sunkumų nustatant asmenį, kurio turtiniai interesai buvo pažeisti, ir kuris turi teisę reikalauti atlyginti vežėjo padarytą žalą.

CMR konvencija tiesiogiai nenurodo, kas turi teisę į žalos atlyginimą ir gali reikšti vežėjui pretenzijas bei ieškinius dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo. Kelių transporto kodekse tiesiog vartojama sąvoka „ieškovas“, tiksliau neapibrėžiant, kas juo gali būti, ir kas turi teisę į kroviniui padarytos žalos atlyginimą.

Kai kuriose valstybėse, pvz., Vokietijoje, vadovaujamasi taisykle, kad teisę kreiptis į teismą su ieškiniu vežėjui dėl jo padarytos žalos atlyginimo turi asmuo, kuriam priklauso disponavimo kroviniu teisė. Savo ruožtu šiuo klausimu Lietuvos teismai laikosi taisyklės, kad reikšti ieškinį vežėjui dėl krovinio praradimo ar sugadinimo gali tas subjektas, kuris faktiškai patyrė žalą. Tokia yra ir vyraujanti tarptautinė praktika, matyt, dėl to, jog ši taisyklė geriau atitinka civilinės atsakomybės prasmę ir paskirtį, nes atlieka savo kompensacinę funkciją, pagal kurią žala atlyginama tam asmeniui, kuris ją realiai patyrė.

Kaip minėta, krovinių pervežimo procesas dažnai būna pakankamai painus, nes jame dalyvauja daug subjektų: prekių gamintojas, užsakovas, prekių gavėjas, vežėjas,  ekspeditorius ir kt. Taigi pervežimo teisiniuose santykiuose dalyvauja daug daugiau asmenų ir jie būna kur kas sudėtingesni negu tai atsispindi CMR važtaraštyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuluoja taisyklę, kad reikalavimo teisė į nuostolių atlyginimą negali būti suteikta tik formaliam važtaraštyje nurodytam siuntėjui ar gavėjui. CMR konvencija neapibrėžia išsamaus rato asmenų, galinčių vežėjui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ir nenumato, kad nuostolių gali reikalauti tik CMR važtaraštyje nurodyti asmenys. Dėl tos priežasties subjektų, kurie turi teisę į žalos atlyginimą, ratas neapsiriboja vien CMR važtaraštyje nurodytais asmenimis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu važtaraštyje nurodomas ne tikrasis siuntėjas, bet subjektas, iš kurio krovinys buvo paimtas vežti, pvz., fabrikas, kuriame pervežamas produktas gaminamas, tai nereškia, kad tarp tikrojo siuntėjo ir vežėjo neegzistuoja vežimo santykiai. Netinkamo siuntėjo įrašymas važtaraštyje bus laikomas jo pildymo taisyklių pažeidimu, tačiau tai neturės jokios įtakos faktinio siuntėjo teisei reikalauti nuostolių atlyginimo už kroviniui padarytą žalą.

Pastebėtina, kad nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas gali neturėti nuosavybės teisių į gabenamą krovinį, tačiau krovinio praradimo ar sugadinimo atveju yra pažeidžiama būtent krovinio savininko nuosavybės teisė, todėl iš vežimo sutarties, kaip specifinės sutarties trečiojo asmens naudai, pobūdžio darytina išvada, kad krovinio savininkas, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, turi teisę reikalauti iš vežėjo atlyginti jo kroviniui padarytą žalą.

Tuo atveju, kai nuosavybės teisė į krovinį, kuris jį gabenant buvo prarastas, įgyjama jau vykstant krovinio pervežimui, asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti įrodymus, kad jis įgijo nuosavybės teisę į krovinį iki jo praradimo, nes prekių pagrobimo atveju, asmuo sumokėjęs už prekes, negali būti laikomas jų savininku, jei tos prekės buvo pagrobtos dar prieš jas įgyjant.

Kiti asmenys (ekspeditoriai ir pan.) turi teisę reikšti reikalavimą vežėjui atlyginti žalą tik, jei jie yra užsakovui atlyginę nuostolius, atsiradusius dėl krovinio praradimo ar sugadinimo, arba, jeigu asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, jiems perleido savo teises, ir jeigu taikytini nacionaliniai įstatymai numato tokį teisių perleidimą.

Apibendrinant, iš krovinio vežimo teisinių santykių kylančius ieškinius dėl žalos atlyginimo už krovinio sugadinimą ar jo praradimą vežėjui turi teisę reikšti asmuo, kuris faktiškai patyrė žalą. Toks asmuo nebūtinai turi būti nurodytas krovinio važtaraštyje, taip pat tokia teisė gali būti perleista ar pereiti kitam asmeniui, kai šis atlygina žalą už vežėją.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.