01 Vas Teisės aktai, reglamentuojantys vairuotojų darbo, vairavimo ir poilsio laiką

Vairuotojų darbo, vairavimo ir poilsio laiką reglamentuoja 2006 metų kovo 15d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo“ (toliau – Reglamentas) bei Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas).

Reglamentas ir Vyriausybės nutarimas taikomi visiems vairuotojams, išskyrus vežimui:

1. Transporto priemonėmis, vežančiomis keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų;

2. Transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 kilometrų per valandą;

3. Transporto priemonėmis, kurias naudoja ar be vairuotojo nuomojasi ir kontroliuoja ginkluotosios pajėgos, civilinė gynyba, ugniagesiai ir už viešosios  tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, kai vežama vykdant šioms tarnyboms paskirtas užduotis;

4. Transporto priemonėmis, įskaitant transporto priemones, naudojamas nekomerciniam humanitarinės pagalbos transportavimui, naudojamas esant kritinėms padėtims ar vykdant gelbėjimo darbus;

5. Specializuotomis medicinos tikslams skirtomis transporto priemonėmis;

6. Specializuotomis avarinėmis transporto priemonėmis, dirbančiomis 100 kilometrų spinduliu nuo nuolatinės jų laikymo vietos;

7. Transporto priemonėmis, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas techniškai patobulinti, remontuoti ar techniškai prižiūrėti, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet nepradėtomis naudoti transporto priemonėmis;

8. Transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimali leidžiama masė neviršija 7,5 t, ir kurios naudojamos krovinių vežimui ne komerciniais tikslais;

9. Komercinėmis transporto priemonėmis, pagal valstybės narės, kurioje yra važiuojama, įstatymus turinčiomis istorinį statusą, ir kurios yra naudojamos nekomerciniam keleivių ar krovinių vežimui.

Taip pat Reglamentas netaikomas, kai vežama tokiomis transporto priemonėmis:

1. Valstybės institucijoms priklausančiomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis, jeigu vykdomas vežimas nekonkuruoja su privačiais transporto ūkio subjektais;

2. Žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį;

3. Žemės ūkio ir miško darbams skirtais traktoriais atliekant žemės ūkio ir miško darbus 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto, kuriam priklauso ši transporto priemonė arba kuris ją nuomojasi ar nuomoja, buvimo vietos;

4. Transporto priemonėmis ar transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 7,5 t ir kurias naudoja: universaliųjų paslaugų teikėjai, apibrėžti 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo 2 straipsnio 13 punkte, naudoja siuntoms pristatyti teikiant universaliąją paslaugą; arba medžiagoms, įrangai ar mašinoms, vairuotojo naudojamoms jo darbe, vežti. Šios transporto priemonės naudojamos ne toliau kaip 50 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla;

5. Gamtinėmis ar suskystintomis dujomis arba elektra varomomis transporto priemonėmis, kurių leidžiama maksimali masė, įskaitant bet kokios priekabos ar puspriekabės masę, neviršija 7,5 tonos, ir kurios naudojamos kroviniams vežti 50 kilometrų spinduliu nuo įmonės buvimo vietos;

6. Transporto priemonėmis, naudojamomis mokymui vairuoti ar laikant egzaminą vairuotojo pažymėjimui įgyti, su sąlyga, kad jos nėra naudojamos kroviniams ar keleiviams vežti komerciniais tikslais;

7. Su kanalizacijos sistemų, apsaugos nuo potvynių, vandens dujų ir elektros priežiūros paslaugomis, kelių priežiūra ir kontrole, buitinių atliekų surinkimu nuo namų ir atliekų šalinimu, telegrafo ir telefono paslaugomis, radijo ir televizijos transliavimo bei radijo ir televizijos siųstuvų ar imtuvų paieška susijusiomis transporto priemonėmis;

8. Nuo 10 iki 17 vietų turinčiomis transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams vežti tik nekomerciniais tikslais;

9. Specializuotomis transporto priemonėmis, skirtomis cirko ir pramoginiams parko įrenginiams vežti;

10. Išvažiuojamiesiems projektams įgyvendinti specialiai įrengtomis transporto priemonėmis, kurios stovėjimo metu tiesiogiai naudojamos kaip mokomosios patalpos;

11. Transporto priemonėmis, naudojamomis pienui surinkti iš ūkių ir pieno tarai tiems ūkiams grąžinti arba gyvūnų šėrimui skirtiems pieno produktams;

12. Specializuotomis pinigus ir (arba) vertybes gabenančiomis transporto priemonėmis;

13. Transporto priemonėmis, vežančiomis gyvūninės kilmės atliekas ir ne žmonių maistui skirtas gyvūnų skerdienas;

14. Tik centrinių infrastruktūrų, tokių kaip uostai, tarptautiniai uostai ir geležinkelio terminalai, keliuose naudojamomis transporto priemonėmis;

15. Transporto priemonėmis, kurios yra naudojamos pristatant gyvulius iš ūkių į vietines prekyvietes ir atvirkščiai arba iš prekyviečių į 50 kilometrų spinduliu esančias vietines skerdyklas.

Reglamentas taikomas vežimui keliais vien tik Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių – Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino. Kai vežimas vykdomas į kitas šalis, ar per kitą šalį, pvz., Rusiją, jei transporto priemonė, kuria vežama yra registruoja Bendrijoje ar šalyje Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR) narėje, visam reisui vietoje Reglamento taikoma AETR. Kai vežimas yra atliekamas transporto priemonėmis, kurios yra registruotos trečiojoje šalyje, kuri nėra AETR narė šalis AETR susitarimas taikomas tik tai kelionės daliai, kurios metu transporto priemonė vyksta per Bendrijos ar šalių, kurios yra AETR narės teritoriją.

Reglamentas, AETR ir Vyriausybės nutarimas taikomi vežant keliais krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos, taip pat vežant keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui. Tais atvejais, kai Reglamentas, AETR ir Vyriausybės nutarimas netaikomi, vairuotojų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja bendros Darbo Kodekso nuostatos, nustatančios darbo ir poilsio laiko režimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nereglamentuoja vairavimo trukmės, kai vairuotojų darbo ir poilsio laikui taikomos bendrosios Darbo Kodekso nuostatos.

Taip pat pabrėžtina, jog Vyriausybės nutarimas papildo Reglamentą ir AETR, nes Reglamentas ir AETR reglamentuoja vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko režimus, o Vyriausybės nutarimas – darbo ir poilsio laiko režimus, atsižvelgiant į tai, jog vairavimas yra tik dalis vairuotojo darbo laiko.