Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

27 Bir Vežėjo civilinės atsakomybės pradžios momentas

www.vezejugidas.lt

Sprendžiant ginčus kylančius iš krovinio pervežimo kelių transportu sutarties labai svarbu nustatyti momentą, kada vežėjas tampa atsakingas už jam patikėtą krovinį, tai yra ir už žalą, kuri gali atsirasto jo gabenimo metu.

Vežėjo civilinės atsakomybės atsiradimas yra siejamas ne su pervežimo sutarties sudarymu tarp siuntėjo ir vežėjo, bet su vežėjo pareigos saugoti ir prižiūrėti krovinį atsiradimu, tai yra su krovinio perdavimu vežėjui. Tai reiškia, kad norint nustatyti vežėjo civilinės atsakomybės pradžios ir pabaigos momentus, labai svarbu nustatyti tikslų krovinio priėmimo ir perdavimo momentą, nes vežėjas neatsakys už žalą, kuri buvo padaryta iki to momento, kai krovinys buvo priimtas arba už žalą atsiradusią jau po to, kai krovinys buvo perduotas turinčiam teisę jį gauti asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vežėjo civilinė atsakomybė prasideda nuo to momento, kai jis priima krovinį ir pasirašo CMR važtaraštyje. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktas pabrėžia, jog krovinys laikomas priimtu tik tada, kai krovinys vežėjo yra priimtas vežti, o ne kitais tikslais. Pažymėtina, kad vežėjo civilinė atsakomybė prasideda ne nuo faktinio krovinio vežimo pradžios, bet nuo krovinio priėmimo vežti vežimo, o ne kitais, tikslais. Pavyzdžiui, jeigu vežėjas be pervežimo dar įpareigojamas supakuoti ir saugoti krovinį iki vežimo proceso pradžios, bus laikoma, kad vežėjas priėmė vežti krovinį tik pasibaigus šioms operacijoms. Jei atliekant tokius veiksmus, kroviniui padaroma žala, atsakomybės klausimas vežėjui turi būti sprendžiamas pagal nacionalinės teisės aktus, o ne pagal CMR konvenciją.

Kelių transporto kodeksas, aiškiai nustato, kad vežimu laikomas laikas, kai krovinys buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje. Savo ruožtu CMR konvencija tokios nuostatos neturi. Tačiau protinga būtų manyti, kad vežėjas yra laikomas priėmusiu krovinį vežti, kai krovinys patenka į jo kontrolę turint tikslą jį gabenti, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tam tikrų priežasčių krovinys fiziškai dar nėra gabenamas į krovinio pristatymo paskirties vietą.

Kitas klausimas, į kurį būtina atsakyti sprendžiant vežėjo atsakomybės pradžios klausimą, yra tai, ar tokiu atveju, kai vežėjas pats įsipareigoja pakrauti krovinį, bus laikoma, kad jis priėmė krovinį vežimo tikslais ir atsako pagal CMR konvencijos nuostatas, ar tai bus laikoma kitomis operacijomis, kurių metu už padarytą žalą vežėjo civilinė atsakomybės klausimas bus sprendžiamas pagal nacionalinius teisės aktus? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje savo nutarčių yra suformavęs tokią poziciją – vežėjui įsipareigojus pakrauti krovinį, jo atsakomybė atsiranda nuo pakrovimo pradžios. Tačiau, jei vežėjas tik įpareigojamas dalyvauti pakrovimo procese jį stebint, jis laikomas priėmusiu krovinį vežti tik šioms operacijoms pasibaigus.

Tiek CMR konvencija, tiek Kelių transporto kodeksas akcentuoja važtaraščio svarbą, nustatant vežėjo civilinės atsakomybės atsiradimo momentą. Vežėjo atsakomybės už krovinį prezumpcija įgyja galią nuo to momento, kai jis priėmęs krovinį pasirašo važtaraštyje.  Pagal Kelių transporto kodeksą krovinys laikomas priimtu taip pat nuo to momento, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje. Jei važtaraštis nesurašomas arba vežėjas jo nepasirašo, važtaraštis laikomas negaliojančiu ir, nors pati vežimo sutartis lieka galioti, tačiau pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo negali remtis CMR konvencijos nuostatomis, kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat ir tuo, kad važtaraštis yra įrodymas, kad krovinys yra perduotas vežėjo kontrolėn iki tol, kol bus įrodyta priešingai.

Darytina išvada, kad faktinis krovinio perdavimas vežėjui ne visada reiškia jo perdavimą teisine prasme, t. y. vežėjo civilinės atsakomybės atsiradimo momentą. Dėl šios priežasties yra labai svarbu nustatyti, ar krovinys vežėjui yra perduotas jį vežti, bei atsižvelgti į tai, kokius papildomus įsipareigojimus prisiėmė pats vežėjas. Šalys gali susitarti, kad vežėjas iki pervežimo dar supakuos, saugos krovinį ar atliks kitokius veiksmus su juo. Tik tokiu atveju už kroviniui padarytą žalą, kai krovinys vežėjui perduotas ne vežti, o kitokiems veiksmams atlikti, vežėjas atsakys pagal nacionalinius teisės aktus, nes CMR konvencijos prasme krovinys nebus laikomas perduotu vežti.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.