Kalba
Rubrikos
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

05 Gru Reikalavimai elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti

Elektroninių pinigų įstaiga – tai akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuri, turėdama elektroninių pinigų įstaigos licenciją, gali leisti elektroninius pinigus ir teikti visas Mokėjimų įstatyme nurodytas mokėjimo paslaugas, pvz., atlikti pinigų perlaidas, išduoti mokėjimo priemones ir kt. Bene populiariausia ir žinomiausia elektroninių pinigų įstaiga pasaulyje yra “Paypal”. Paprastai kalbant, elektroninių pinigų įstaigos licencija suteikia teises verstis iš esmės tokia pačia veikla kaip ir “Paypal”.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas įtvirtina dviejų rūšių elektroninių pinigų įstaigų licencijas:

  1. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, kuri galioja tik Lietuvos Respublikoje;
  2. Elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kuri galioja visoje Europos Sąjungoje.

Tam, kad įmonė gautų elektroninių pinigų įstaigos licenciją, ji turi užpildyti nustatytos formos prašymą, pridėti reikalingus dokumentus, sumokėti valstybės rinkliavą ir visa tai pateikti Lietuvos bankui.

Šioje publikacijoje apžvelgsime reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti, norint gauti ES galiojančią elektroninių pinigų įstaigos licenciją (ribotos veiklos licencijos reikalavimai yra iš esmės panašūs, tik šiek tiek mažesni).

1. BENDRIEJI DUOMENYS APIE BŪSIMĄ ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGĄ

Įmonė, siekianti gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kartu su prašymu privalo pateikti savo įstatus ir bendruosius duomenis apie įmonę: įmonės pavadinimą, kodą, buveinės adresą, kontaktinius duomenis, kitus įmonės prekinius pavadinimus (jeigu tokie bus naudojami leidžiant elektroninius pinigus ir teikiant mokėjimo paslaugas).

2. VEIKLOS PROGRAMA

Būsima elektroninių pinigų įstaiga turi parengti išsamų savo veiklos aprašymą. Šiame aprašyme, visų pirma, turi būti smulkiai aprašomas elektroninių pinigų leidybos procesas bei numatomos teikti mokėjimo paslaugos.

Mokėjimų įstatymas nustato tokias mokėjimo paslaugų rūšis:

  1. Paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos;
  2. Paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus išimti iš mokėjimo sąskaitos, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos;
  3. Mokėjimo operacijos, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimą: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus;
  4. Mokėjimo operacijos, kai mokėjimo paslaugų vartotojui lėšos suteiktos pagal kredito liniją: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus;
  5. Mokėjimo priemonių išdavimas ir (arba) priėmimas;
  6. Pinigų perlaidos;
  7. Mokėjimo operacijos, kai mokėtojo sutikimas vykdyti mokėjimo operaciją duodamas naudojant telekomunikacijų galinį įrenginį, skaitmeninį ar informacinių technologijų įrenginį ir mokėjimas atliekamas telekomunikacijų tinklo arba informacinių technologijų sistemos operatoriui, kuris yra tik tarpininkas tarp prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų vartotojo.

Elektroninių pinigų įstaiga taip pat privalo aprašyti ir kitą su elektroninių pinigų leidimu bei mokėjimo paslaugomis susijusią veiklą, kurią numatoma vykdyti. Tokia veikla gali būti su tam tikromis mokėjimo paslaugomis susijusių paskolų teikimas, mokėjimo sistemų valdymas, užsienio valiutos keitimas, lėšų saugojimas, duomenų kaupimas ir tvarkymas.

Aprašant minėtas veiklas, reikia nurodyti planuojamas veiklos pajamas (tiek pajamas iš elektroninių pinigų leidimo, tiek pajamas iš mokėjimo paslaugų, nesusijusių su elektroninių pinigų leidimu, teikimo), mokėjimo operacijų apyvartą; paaiškinti kiekvienos paslaugos pagrindinius požymius, jų teikimo techninę ir kitokią infrastruktūrą, elektroninių pinigų išpirkimo sąlygas, palūkanų mokėjimo ir kitokios naudos teikimo sąlygas.

Be to, veiklos programoje turi būti smulkiai pavaizduota ir aprašyta vykdomų mokėjimo operacijų nuo mokėtojo iki gavėjo schema, įskaitant joje dalyvaujančius atsakingus elektroninių pinigų įstaigos padalinius, jos tarpininkus, filialus, kitus asmenis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas ir (ar) elektroninių pinigų platinimas ir išpirkimas (jei yra); piniginių lėšų, susijusios informacijos judėjimas, jų įtraukimo į apskaitą procesas ir panaši informacija.

3. VERSLO PLANAS

Būsimos elektroninių pinigų įstaigos verslo plane privalo būti tokie skyriai:

  1. Elektroninių pinigų rinkos įvertinimas, konkurencijos sąlygos, elektroninių pinigų įstaigos privalumų ir trūkumų, galimybių ir grėsmių analizė;
  2. Elektroninių pinigų įstaigos veiklos strategija, kurioje aprašomi ilgalaikiai tikslai (finansiniai, ekonominiai ir kt.) ir veiksmai (paslaugų teikimo ir kt.) šiems tikslams pasiekti, tikslinė rinka, rinkodaros planas;
  3. Veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse narėse (reikia išvardyti numatomas teikti mokėjimo paslaugas kiekvienoje ES valstybėje narėse atskirai, nurodyti planuojamą filialų, tarpininkų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie platins ir (ar) išpirks elektroninius pinigus, skaičių, pateikiant pranešimą apie kiekvieną fizinį ar juridinį asmenį, kuris elektroninių pinigų įstaigos vardu platins ir (ar) išpirks elektroninius pinigus);
  4. Elektroninių pinigų įstaigos veiklos finansavimo šaltiniai;
  5. Papildomų glaudžiai susijusių paslaugų teikimas, mokėjimo sistemų valdymas, veiklos funkcijų perdavimas kitiems asmenims (detalizuojama minėta veikla, funkcijos, kurias planuojama perduoti kitiems asmenims, nurodoma, kaip bus vykdoma kontrolė);
  6. Finansinė informacija (praėjusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys (patikrintas audito įmonės, jei auditas privalomas, ir patvirtintas visuotinio akcininkų susirinkimo (jei yra)), pirmų trejų metų finansinės prognozės (parengtos pagal elektroninių pinigų įstaigoms skirtų balansinės ir pelno (nuostolių) ataskaitų pagrindinius straipsnius) ir pirmų trejų metų biudžeto projektas).

Verslo plano sudėtis ir pateikiamos informacijos apimtis turi atitikti būsimos elektroninių pinigų įstaigos veiklos mastą, teikiamų paslaugų rūšį ir sudėtingumą. Verslo planas turi įrodyti, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius.

4. MINIMALUS NUOSAVAS KAPITALAS

Būsima elektroninių pinigų įstaiga prašyme dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos turi nurodyti minimalaus nuosavo kapitalo dydį ir sudėtį, planuojamą naudoti nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodą (jei planuojama teikti su elektroninių pinigų leidimu nesusijusias mokėjimo paslaugas; plačiau apie tai – Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. gruodžio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 240) bei pateikti finansinius (buhalterinius) dokumentus, pagrindžiančius nuosavo kapitalo poreikio pagal D metodą ir kitą pasirinktą metodą ir nuosavo kapitalo dydžio apskaičiavimą (įmonės balansą ir kt.).

Elektroninių pinigų įstaiga turi turėti minimalų nuosavą kapitalą, ne mažesnį kaip 350 000 eurų.

Tiesa, elektroninių pinigų įstaigoms, kurios ketina gauti ribotos veiklos licenciją ir elektroninius pinigus leisti tik Lietuvoje, šis nuosavo kapitalo reikalavimas nėra taikomas. Tokiu atveju apskritai nėra nustatytas minimalaus nuosavo kapitalo dydis, tačiau būsima elektroninių pinigų įstaiga turi parodyti, kad per pastaruosius 6 mėnesius neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jeigu veikla nevykdoma, verslo plane planuojamas vidurkis) neviršys 
3 milijonų litų per mėnesį. Neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis iš esmės reiškia visus elektroninius pinigus, kurie dienos pabaigoje lieka įstaigos klientų virtualiose sąskaitose.

Elektroninių pinigų įstaigos minimalų nuosavą kapitalą sudaro:

  1. Įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte) be privilegijuotųjų akcijų vertės;
  2. Atsargos kapitalas (atsargos rezervas);
  3. Kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) be su privilegijuotųjų akcijų išleidimu susijusios sumos;
  4. Nepaskirstytasis pelnas (atėmus einamųjų metų tarpinio nepaskirstytojo pelno arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, sumą, jei audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinių audito ir priežiūros institucijai nepateikti duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai) arba nuostoliai;
  5. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
  6. Kiti rezervai.

5. VARTOTOJŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI

Prašyme dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo būsima elektroninių pinigų įstaiga privalo nurodyti ketinamą naudoti lėšų apsaugos metodą, pagal kurį elektroninių pinigų įstaiga atskirs savo nuosavas lėšas nuo lėšų, kurios priklauso elektroninių pinigų įstaigos paslaugų vartotojams, t. y. lėšų, kurias elektroninių pinigų įstaiga gauna iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus. Kartu su prašymu elektroninių pinigų įstaiga turi pateikti trumpą visų planuojamų naudoti apsaugos metodų aprašymą.

Elektroninių pinigų įstaiga gali pasirinkti naudoti tiek vieną, tiek abu žemiau nurodytus vartotojų lėšų apsaugos metodus:

1) Lėšų atskyrimo metodas:

Elektroninių pinigų įstaiga gali apsaugoti iš vartotojų gautas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) ar kitos ES valstybės narės kredito įstaigoje, arba investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiuo būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu elektroninių pinigų įstaiga yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas.

2) Lėšų apdraudimo draudimo sutartimi, garantija, laidavimo raštu metodas:

Elektroninių pinigų įstaiga gali apsaugoti iš vartotojų gautas lėšas apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama joms garantiją, laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos ES valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip ir elektroninių pinigų įstaiga grupei, tokiai elektroninių pinigų įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų išmokamai sumai, kuri turėtų būti atskirta, jei būtų taikomas lėšų atskyrimo metodas.

6. ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS VALDYMO REIKALAVIMAI

Būsima elektroninių pinigų įstaiga, teikdama prašymą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos, turi išsamiai aprašyti nemažai savo verslo valdymo procesų, o, jeigu jų neturi – juos susikurti. Privalomai aprašoma:

  1. Organizacinės struktūra, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas arba kurie platins ir (ar) išpirks elektroninius pinigus (jeigu aktualu, aprašomas ir dalyvavimas mokėjimo sistemose);
  2. Valdymo sistema (procesai, susiję su sprendimų priėmimu, vadovybės informavimu, atskaitomybės linijomis, pasirengimu nuolat stebėti vidaus kontrolės sistemą ir procedūras bei šalinti trūkumus);
  3. Rizikos valdymo sistema (procedūros, susijusios su atsiskaitymais, operacinės, sandorio šalies kredito, likvidumo, rinkos rizikos nustatymu, stebėjimu, valdymu ir atskaitomybe);
  4. Vidaus kontrolės sistema (įskaitant administracines ir apskaitos sistemas);
  5. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistema (aprašoma vidaus kontrolės sistema, kuri yra (bus) įdiegta siekiant atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija);
  6. Vidaus audito padalinio veikla (padalinys būtinas, atsižvelgiant į elektroninių pinigų įstaigos teikiamų paslaugų mastą ir sudėtingumą);
  7. IT (informacinių technologijų) sistema (aprašoma sistema, kuri yra (bus) naudojama vykdant vadovybės informavimo procesą, užtikrinant įtartinų operacijų nustatymo procedūras ir verslo tęstinumą, elektroninių pinigų įstaigos ryšį su tarpininku).

7. ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS VADOVAI IR JŲ KVALIFIKACIJA

Kartu su prašymu būsima elektroninių pinigų įstaiga privalo pateikti šią informaciją apie elektroninių pinigų įstaigos vadovus ir jų kvalifikaciją:

  • vadovo vardą ir pavardę, pareigas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • datą, kada numatoma rinkti (skirti) asmenį elektroninių pinigų įstaigos vadovu, arba datą, nuo kada asmuo pradės eiti pareigas (jeigu vadovas jau paskirtas, tuomet nurodoma jo paskyrimo data);
  • faktų ir aplinkybių, turėjusių įtakos asmens, pretenduojančio tapti (esančio) elektroninių pinigų įstaigos vadovu, parinkimui, aprašymą (geros rekomendacijos, laimėjo konkursą, gerai išmano mokėjimo įstaigų veiklą ir t. t.);
  • duomenis apie elektroninių pinigų įstaigos atlikto įvertinimo, ar asmuo atitinka Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo, Mokėjimo įstaigų įstatymo, kitų teisės aktų elektroninių pinigų įstaigos vadovui nustatytus reikalavimus, rezultatus, jei reikia nurodant, kokių reikalavimų asmuo neatitinka;
  • dokumentus, patvirtinančius, kad vadovas turi teisės, vadybos, verslo administravimo arba ekonomikos srities aukštąjį išsilavinimą ir turi vadovavimo patirtį arba yra ne mažiau kaip 1 metus per paskutinius praėjusius 5 metus dirbęs finansų įstaigoje darbą, susijusį su finansinių paslaugų teikimu, arba panašų darbą kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose;
  • informaciją apie vadovo teistumą;
  • užpildytą įstaigos vadovo nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties anketą.

Elektroninių pinigų įstaigos vadovais laikomi:

  1. Bendrovės vadovas;
  2. Bendrovės vadovo pavaduotojas;
  3. Valdybos nariai (jei valdyba sudaryta);
  4. Asmenys, atsakingi už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovai), jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą veiklą;
  5. Asmenys, atsakingi už mokėjimo paslaugų teikimą, jei elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu;
  6. Kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo vadovai.

8. ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOS AKCININKAI

Būsima elektroninių įstaiga taip pat privalo pateikti duomenis apie asmenis, turinčius kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį (tai yra akcininkai, turintys 10% ir daugiau elektroninių pinigų įstaigos akcijų), ir asmenis, susijusius su elektroninių pinigų įstaiga glaudžiu ryšiu (tai yra asmenys, kurie kontroliuoja elektroninių pinigų įstaigą, arba dalyvauja jos valdyme, pvz., motininė įmonė):

  1. Pateikiamas akcininkų sąrašas, kuriame nurodomi asmenų tapatybės duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens – pavadinimas, buveinė, juridinio asmens kodas), akcijų skaičius, klasė, akcijų nominalioji vertė, akcijų dalis procentais, palyginti su visu elektroninių pinigų įstaigos įstatiniu kapitalu, atskirai išskiriant duomenis apie balsavimo teisių dalį, jeigu ji skiriasi nuo akcijų dalies. Prie šio sąrašo taip pat pridedami įvairūs dokumentai ir duomenys apie kiekvieną elektroninių pinigų įstaigos akcininką, turintį 10% arba daugiau elektroninių pinigų įstaigos akcijų: fizinio asmens nepriekaištingos reputacijos anketa, dokumentai ir duomenys, apibūdinantys fizinio asmens finansinę būklę, duomenys apie asmens kontroliuojamas įmones, paskutinių trejų metų metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai, finansinių ir nefinansinių interesų bei santykių aprašymas ir kt.;
  2. Pateikiamas asmenų, susijusių su elektroninių pinigų įstaiga glaudžiu ryšiu (išskyrus elektroninių pinigų įstaigos akcininkus) sąrašas, kuriame nurodomi asmenų tapatybės duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens – pavadinimas, buveinė, juridinio asmens kodas), ir šių asmenų ir elektroninių pinigų įstaigos ryšių pobūdžio aprašymas.

9. AUDITO ĮMONĖ IR JOS REKVIZITAI

Jeigu būsimai elektroninių pinigų įstaigai yra privalomas finansinių ataskaitų auditas, tuomet elektroninių pinigų įstaiga prašyme dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo turi atskleisti audito įmonę, su kuria elektroninių pinigų įstaiga dirba, bei nurodyti jos rekvizitus.

Auditas privalomas, jeigu ne mažiau kaip du uždarosios akcinės bendrovės rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

  1. Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 12 mln. litų;
  2. Balanse nurodyto turto vertė – 6 mln. litų;
  3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.