Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

13 Bir Reikalavimai mokėjimo įstaigos licencijai gauti

Mokėjimo įstaiga – tai akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuri, turėdama mokėjimo įstaigos licenciją, teikia Mokėjimų įstatyme nurodytas mokėjimo paslaugas, pvz., atlieka pinigų perlaidas, išduoda mokėjimo priemones, vykdo mokėjimo pavedimus ir kt. Populiariausos mokėjimo paslaugos – pinigų perlaidos, kuomet mokėjimo įstaiga už savo klientus (partnerius) surenka įvairius mokėjimus iš to kliento (partnerio) pirkėjų ar vartotojų.

Mokėjimo įstaigų įstatymas įtvirtina dviejų rūšių mokėjimo įstaigų licencijas:

  1. Mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, kuri galioja tik Lietuvos Respublikoje;
  2. Mokėjimo įstaigos licenciją, kuri galioja visoje Europos Sąjungoje.

Tam, kad įmonė gautų mokėjimo įstaigos licenciją, ji turi užpildyti nustatytos formos prašymą, pridėti reikalingus dokumentus, sumokėti valstybės rinkliavą ir visa tai pateikti Lietuvos bankui.

Šioje publikacijoje apžvelgsime reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti, norint gauti ES galiojančią mokėjimo įstaigos licenciją (ribotos veiklos licencijos reikalavimai yra labai panašūs).

1. BENDRIEJI DUOMENYS APIE BŪSIMĄ MOKĖJIMO ĮSTAIGĄ

Įmonė, siekianti gauti mokėjimo įstaigos licenciją, kartu su prašymu privalo pateikti savo įstatus ir bendruosius duomenis apie įmonę: įmonės pavadinimą, kodą, buveinės adresą, kontaktinius duomenis, kitus įmonės prekinius pavadinimus (jeigu tokie bus naudojami teikiant mokėjimo paslaugas).

2. VEIKLOS PROGRAMA

Būsima mokėjimo įstaiga turi parengti išsamų savo veiklos aprašymą. Šiame aprašyme, visų pirma, turi būti smulkiai aprašomos numatomos teikti mokėjimo paslaugos.

Mokėjimų įstatymas nustato tokias mokėjimo paslaugų rūšis:

  1. Paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos;
  2. Paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus išimti iš mokėjimo sąskaitos, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos;
  3. Mokėjimo operacijos, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimą: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus;
  4. Mokėjimo operacijos, kai mokėjimo paslaugų vartotojui lėšos suteiktos pagal kredito liniją: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus;
  5. Mokėjimo priemonių išdavimas ir (arba) priėmimas;
  6. Pinigų perlaidos;
  7. Mokėjimo operacijos, kai mokėtojo sutikimas vykdyti mokėjimo operaciją duodamas naudojant telekomunikacijų galinį įrenginį, skaitmeninį ar informacinių technologijų įrenginį ir mokėjimas atliekamas telekomunikacijų tinklo arba informacinių technologijų sistemos operatoriui, kuris yra tik tarpininkas tarp prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų vartotojo.

Mokėjimo įstaiga privalo aprašyti ne tik mokėjimo paslaugas, bet ir kitą su mokėjimo paslaugomis susijusios veiklą, kurią numatoma vykdyti. Tokia veikla gali būti mokėjimo sistemų valdymas, užsienio valiutos keitimas, lėšų saugojimas, duomenų kaupimas ir tvarkymas.

Aprašant minėtas veiklas, reikia nurodyti planuojamas veiklos pajamas, mokėjimo operacijų apyvartą; paaiškinti kiekvienos paslaugos pagrindinius požymius, jų teikimo techninę ir kitokią infrastruktūrą.

Be to, veiklos programoje turi būti smulkiai pavaizduota ir aprašyta vykdomų mokėjimo operacijų nuo mokėtojo iki gavėjo schema, įskaitant joje dalyvaujančius atsakingus mokėjimo įstaigos padalinius, jos tarpininkus, filialus, kitus asmenis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas (jei yra); piniginių lėšų, susijusios informacijos judėjimas, jų įtraukimo į apskaitą procesas ir panaši informacija.

3. VERSLO PLANAS

Būsimos mokėjimo įstaigos verslo plane privalo būti tokie skyriai:

  1. Mokėjimo paslaugų rinkos įvertinimas, konkurencijos sąlygos, mokėjimo įstaigos privalumų ir trūkumų, galimybių ir grėsmių analizė;
  2. Mokėjimo įstaigos veiklos strategija, kurioje aprašomi ilgalaikiai tikslai (finansiniai, ekonominiai ir kt.) ir veiksmai (paslaugų teikimo ir kt.) šiems tikslams pasiekti, tikslinė rinka, rinkodaros planas;
  3. Veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse narėse (reikia išvardyti numatomas teikti mokėjimo paslaugas kiekvienoje ES valstybėje narėse atskirai, nurodyti planuojamą filialų ir tarpininkų skaičių);
  4. Mokėjimo įstaigos veiklos finansavimo šaltiniai;
  5. Papildomų glaudžiai susijusių paslaugų teikimas, mokėjimo sistemų valdymas, veiklos funkcijų perdavimas kitiems asmenims (detalizuojama minėta veikla, funkcijos, kurias planuojama perduoti kitiems asmenims, nurodoma, kaip bus vykdoma kontrolė);
  6. Finansinė informacija (praėjusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys (patikrintas audito įmonės, jei auditas privalomas, ir patvirtintas visuotinio akcininkų susirinkimo (jei yra)), pirmų trejų metų finansinės prognozės (parengtos pagal mokėjimo įstaigoms skirtų balansinės ir pelno (nuostolių) ataskaitų pagrindinius straipsnius) ir pirmų trejų metų biudžeto projektas).

Verslo plano sudėtis ir pateikiamos informacijos apimtis turi atitikti būsimos mokėjimo įstaigos veiklos mastą ir sudėtingumą. Verslo planas turi įrodyti, kad mokėjimo įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius.

4. MINIMALUS NUOSAVAS KAPITALAS

Būsima mokėjimo įstaiga prašyme dėl mokėjimo įstaigos licencijos turi nurodyti minimalaus nuosavo kapitalo dydį ir sudėtį, planuojamą naudoti nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodą (plačiau apie tai – Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. gruodžio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 240) bei pateikti finansinius (buhalterinius) dokumentus, pagrindžiančius nuosavo kapitalo poreikio pagal pasirinktą metodą ir nuosavo kapitalo dydžio apskaičiavimą (įmonės balansą ir kt.).

Reikalaujamas minimalaus nuosavo kapitalo dydis priklauso nuo ketinamų teikti mokėjimo paslaugų:

  1. Jeigu mokėjimo įstaiga ketina teikti tik šios publikacijos 2 dalies 6 punkte nurodytas mokėjimo paslaugas (pinigų perlaidos), jos minimalus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 20 000 eurų;
  2. Jeigu mokėjimo įstaiga ketina teikti šios publikacijos 2 dalies 7 punkte nurodytas mokėjimo paslaugas (mokėjimo operacijos, kai mokėtojo sutikimas vykdyti mokėjimo operaciją duodamas naudojant telekomunikacijų galinį įrenginį, skaitmeninį ar informacinių technologijų įrenginį), jos minimalus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 000 eurų;
  3. Jeigu mokėjimo įstaiga ketina teikti šios publikacijos 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, jos minimalus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų.

Mokėjimo įstaigos minimalų nuosavą kapitalą sudaro:

  1. Įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte) be privilegijuotųjų akcijų vertės;
  2. Atsargos kapitalas (atsargos rezervas);
  3. Kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) be su privilegijuotųjų akcijų išleidimu susijusios sumos;
  4. Nepaskirstytasis pelnas (atėmus einamųjų metų tarpinio nepaskirstytojo pelno arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, sumą, jei audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinių audito ir priežiūros institucijai nepateikti duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai) arba nuostoliai;
  5. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
  6. Kiti rezervai.

5. MOKĖJIMO PASLAUGŲ VARTOTOJŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI

Prašyme dėl mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo būsima mokėjimo įstaiga privalo nurodyti ketinamą naudoti lėšų apsaugos metodą, pagal kurį mokėjimo įstaiga atskirs savo nuosavas lėšas nuo lėšų, kurios priklauso mokėjimo įstaigos paslaugų vartotojams. Kartu su prašymu mokėjimo įstaiga turi pateikti trumpą visų planuojamų naudoti apsaugos metodų aprašymą.

Mokėjimo įstaiga gali pasirinkti naudoti tiek vieną, tiek abu žemiau nurodytus vartotojų lėšų apsaugos metodus:

1) Lėšų atskyrimo metodas:

Mokėjimo įstaiga gali apsaugoti iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra mokėjimo paslaugų vartotojai, lėšų. Jeigu gavus lėšas kitos dienos darbo pabaigoje jas vis dar turi mokėjimo įstaiga ir jos dar nėra perduotos gavėjui ar nėra pervestos kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, jos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, veikiantį Lietuvos Respublikoje) ar kitos ES valstybės narės kredito įstaigoje, arba investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Mokėjimo įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti, privalo imtis priemonių, užtikrinančių mokėjimo paslaugų vartotojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu mokėjimo įstaiga yra nemoki. Mokėjimo paslaugų vartotojų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų lėšos, perduotos mokėjimo įstaigai mokėjimo paslaugoms vykdyti, yra jų nuosavybė, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal mokėjimo įstaigos skolas.

2) Lėšų apdraudimo draudimo sutartimi, garantija, laidavimo raštu metodas:

Mokėjimo įstaiga gali apsaugoti iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama joms garantiją, laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, veikiantį Lietuvos Respublikoje) arba kitos ES valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip ir mokėjimo įstaiga grupei, tokiai mokėjimo įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų išmokamai sumai, kuri turėtų būti atskirta, jei būtų taikomas lėšų atskyrimo metodas.

6. MOKĖJIMO ĮSTAIGOS VALDYMO REIKALAVIMAI

Būsima mokėjimo įstaiga, teikdama prašymą dėl mokėjimo įstaigos licencijos, turi išsamiai aprašyti nemažai savo verslo valdymo procesų, o, jeigu jų neturi – juos susikurti. Privalomai aprašoma:

  1. Organizacinė struktūra, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas (jeigu aktualu, aprašomas ir dalyvavimas mokėjimo sistemose);
  2. Valdymo sistema (procesai, susiję su sprendimų priėmimu, vadovybės informavimu, atskaitomybės linijomis, pasirengimu nuolat stebėti vidaus kontrolės sistemą ir procedūras bei šalinti trūkumus);
  3. Rizikos valdymo sistema (procedūros, susijusios su atsiskaitymais, operacinės, sandorio šalies kredito, likvidumo, rinkos rizikos nustatymu, stebėjimu, valdymu ir atskaitomybe);
  4. Vidaus kontrolės sistema (įskaitant administracines ir apskaitos sistemas);
  5. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistema (aprašoma vidaus kontrolės sistema, kuri yra (bus) įdiegta siekiant atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija);
  6. Vidaus audito padalinio veikla (padalinys būtinas, atsižvelgiant į mokėjimo įstaigos teikiamų paslaugų mastą ir sudėtingumą);
  7. IT (informacinių technologijų) sistema (aprašoma sistema, kuri yra (bus) naudojama vykdant vadovybės informavimo procesą, užtikrinant įtartinų operacijų nustatymo procedūras ir verslo tęstinumą, mokėjimo įstaigos ryšį su tarpininku).

7. MOKĖJIMO ĮSTAIGOS VADOVAI IR JŲ KVALIFIKACIJA

Kartu su prašymu būsima mokėjimo įstaiga privalo pateikti šią informaciją apie mokėjimo įstaigos vadovus ir jų kvalifikaciją:

  • vadovo vardą ir pavardę, pareigas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • datą, kada numatoma rinkti (skirti) asmenį mokėjimo įstaigos vadovu, arba datą, nuo kada asmuo pradės eiti pareigas (jeigu vadovas jau paskirtas, tuomet nurodoma jo paskyrimo data);
  • faktų ir aplinkybių, turėjusių įtakos asmens, pretenduojančio tapti (esančio) mokėjimo įstaigos vadovu, parinkimui, aprašymą (geros rekomendacijos, laimėjo konkursą, gerai išmano mokėjimo įstaigų veiklą ir t. t.);
  • duomenis apie mokėjimo įstaigos atlikto įvertinimo, ar asmuo atitinka Mokėjimo įstaigų įstatymo, kitų teisės aktų mokėjimo įstaigos vadovui nustatytus reikalavimus, rezultatus, jei reikia nurodant, kokių reikalavimų asmuo neatitinka;
  • dokumentus, patvirtinančius, kad vadovas turi teisės, vadybos, verslo administravimo arba ekonomikos srities aukštąjį išsilavinimą ir yra ne mažiau kaip 1 metus per paskutinius praėjusius 5 metus dirbęs finansų įstaigoje darbą, susijusį su finansinių paslaugų teikimu, arba panašų darbą kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose;
  • informaciją apie vadovo teistumą;
  • užpildytą įstaigos vadovo nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties anketą.

Mokėjimo įstaigos vadovais laikomi:

  1. Administracijos vadovas;
  2. Administracijos vadovo pavaduotojas;
  3. Valdybos nariai (jei valdyba sudaryta);
  4. Asmenys, atsakingi už mokėjimo įstaigos mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovai), jei mokėjimo įstaiga teikia mokėjimo paslaugas ir tuo pačiu metu vykdo kitą veiklą;
  5. Mokėjimo įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo vadovai.

8. MOKĖJIMO ĮSTAIGOS AKCININKAI

Būsima mokėjimo įstaiga taip pat privalo pateikti duomenis apie asmenis, turinčius kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį (tai yra akcininkai, turintys 10% ir daugiau mokėjimo įstaigos akcijų), ir asmenis, susijusius su mokėjimo įstaiga glaudžiu ryšiu (tai yra asmenys, kurie kontroliuoja mokėjimo įstaigą, arba dalyvauja jos valdyme, pvz., motininė įmonė):

  1. Pateikiamas akcininkų sąrašas, kuriame nurodomi asmenų tapatybės duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens – pavadinimas, buveinė, juridinio asmens kodas), akcijų skaičius, klasė, akcijų nominalioji vertė, akcijų dalis procentais, palyginti su visu mokėjimo įstaigos įstatiniu kapitalu, atskirai išskiriant duomenis apie balsavimo teisių dalį, jeigu ji skiriasi nuo akcijų dalies. Prie šio sąrašo taip pat pridedami įvairūs dokumentai ir duomenys apie kiekvieną mokėjimo įstaigos akcininką, turintį 10% arba daugiau mokėjimo įstaigos akcijų: fizinio asmens nepriekaištingos reputacijos anketa, dokumentai ir duomenys, apibūdinantys fizinio asmens finansinę būklę, duomenys apie asmens kontroliuojamas įmones, paskutinių trejų metų metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai, finansinių ir nefinansinių interesų bei santykių aprašymas ir kt.;
  2. Pateikiamas asmenų, susijusių su mokėjimo įstaiga glaudžiu ryšiu (išskyrus mokėjimo įstaigos akcininkus) sąrašas, kuriame nurodomi asmenų tapatybės duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens – pavadinimas, buveinė, juridinio asmens kodas), ir šių asmenų ir mokėjimo įstaigos ryšių pobūdžio aprašymas.

9. AUDITO ĮMONĖ IR JOS REKVIZITAI

Jeigu būsimai mokėjimo įstaigai yra privalomas finansinių ataskaitų auditas, tuomet mokėjimo įstaiga prašyme dėl mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo turi atskleisti audito įmonę, su kuria mokėjimo įstaiga dirba, bei nurodyti jos rekvizitus.

Auditas privalomas, jeigu ne mažiau kaip du uždarosios akcinės bendrovės rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

  1. Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 12 mln. litų;
  2. Balanse nurodyto turto vertė – 6 mln. litų;
  3. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.