14 Lie Vienašališkas paslaugų sutarties nutraukimas

Versle įvairios atlygintinų paslaugų teikimo sutartys (pvz., sutartys dėl buhalterinių paslaugų teikimo) yra vienos populiariausių, tačiau jas perkančios įmonės neretai susiduria su paslaugų teikėjų nesąžiningumu, ypač tais atvejais, kai paslaugų sutartį nori nutraukti. Paslaugų teikėjai, siekdami kuo ilgiau išlaikyti savo klientą, stengiasi riboti kliento teises nutraukti paslaugų sutartį prieš terminą, pvz., numatydami įspėjimo terminus apie sutarties nutraukimą, versdami mokėti baudas už vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą. Šioje publikacijoje aptarsime, kaip verslininkai gali apsiginti nuo paslaugų teikėjų piktnaudžiavimo.

Dėl kliento teisės nutraukti paslaugų sutartį prieš terminą

Nustačius, kad sutartis yra priskirtina atskirai sutarčių rūšiai, atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, bendrosios prievolių bei sutarčių teisės nuostatos turi būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja teisės normoms, numatančios šios rūšies sutarčių ypatumus. Atlygintinų paslaugų teisimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento prioriteto interesų principo, įpareigojančio paslaugų teikėją veikti sąžiningai ir protingai.

Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta kliento pagal atlygintinių paslaugų sutartį teisė bet kada nutraukti sutartį, t. y. klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį.

Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo, pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinesnė. Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Pažymėtina, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo.

Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Tokiu atveju svarbu, kad klientas paslaugos teikėjui praneštų apie sutarties nutraukimą. Įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir kliento (paslaugų gavėjo) veiksmai. Paslaugų sutartyje negali būti nustatytų sąlygų, ribojančių įstatyme įtvirtintas paslaugų gavėjo teises, taip pat ir jo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, ar apsunkinančių šių teisių įgyvendinimą.

Taigi klientas turi teisę bet kada ir be jokių papildomų sąlygų nutraukti atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, o paslaugų teikėjas nuo kliento kreipimosi momento privalo nutraukti teikiamas paslaugas. Kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį negali būti ribojama sutartyje nustatant įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą. Vienintelė sąlyga, kurios reikalaujama pagal įstatymą, kad vienašališkas paslaugų sutarties nutraukimas būtų laikomas teisėtu, yra kliento pranešimas paslaugų teikėjui apie sutarties nutraukimą.  

Dėl paslaugų teikėjo reikalavimo sumokėti baudą už vienašališką sutarties nutraukimą

Kitas dažnas paslaugų teikėjų taikomas paslaugų sutarties nutraukimo apribojimas – baudų taikymas, pvz., nurodant, kad klientas, norėdamas vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, privalo sumokėti baudą už vienašališką sutarties nutraukimą, kurią sudaro 3 mėnesių paslaugų teikimo kaina.

Bauda turi dvejopą tikslą: tai yra prievolės vykdymo užtikrinimo priemonė ir, be to, tai yra civilinės atsakomybės forma, kuri taikoma, kai sutarties šalis netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, kaip minėta, yra numatyta Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalyje, o sutartyje nurodyta bauda iš esmės yra paslaugų teikėjo negautos pajamos klientui prieš terminą nutraukus sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad klientui vienašališkai nutraukus sutartį, klientas turi pareigą sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y., sumokėti už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato.

Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymo normos, reglamentuojančios specialios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties ypatumus, nenumato paslaugų teikėjui galimybės reikalauti, kad klientas, pasinaudojęs įstatyme numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį, atlygintų jam negautas pajamas ar mokėtų baudą.

Vadinasi, atsižvelgiant į įstatyminį reguliavimą ir susiformavusią teismų praktiką, paslaugų teikėjas paslaugų sutartyje negali nustatyti baudos už vienašališką sutarties nutraukimą nepasibaigus sutarties terminui.