Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

28 Rgs 39 Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriuos būtina žinoti

Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioja beveik keturi šimtai įvairių Civilinio proceso kodekso pakeitimų. Tiesa, kai kurie pakeitimai įsigalios tik nuo 2013 m. sausio 1 d. Pateikiame aktualiausius ir reikšmingiausius pakeitimus:

1. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinės civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt (anksčiau buvo 100 000 Lt), tačiau pirmąja instancija nebenagrinės šią sumą viršijančių darbo bylų ir bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2. Tais atvejais, kai priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas turės spręsti visus su ieškinio ir priešieškinio priėmimu susijusius klausimus bei nagrinėti visą bylą iš esmės. Anksčiau tokiu atveju teismas perduodavo visą bylą nagrinėti kitam teismui pagal rūšinį teismingumą.

3. Įtvirtinta galimybė teismams vesti ne tik popierines, bet ir elektronines bylas, su kuriomis galės susipažinti teisminio proceso dalyviai. Be to, jie taip pat galės gauti skaitmenines bylos bei teismo dokumentų kopijas.

4. Nuo šiol Civilinio proceso kodekse tiesiogiai įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Apeliacinės instancijos teismuose bylas, kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu 5000 Lt, taip pat ypatingosios teisenos bylas, galės nagrinėti ir vienas teisėjas. Anksčiau apeliacinėje instancijoje bylas privalėdavo nagrinėti trijų teisėjų kolegija.

6. Numatytas naujas būdas, skirtas paspartinti procesinių veiksmų atlikimą: jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatliks procesinių veiksmų, kuriuos pagal Civilinio proceso kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turės teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti.

7. Įtvirtintos naujos tam tikrų civilinių ginčų rūšių apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklės: 1) Ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo, bus mokamas 200 Lt žyminis mokestis; 2) Ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) bus mokamas 500 Lt žyminis mokestis; 3) Bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, bus mokamas 1000 Lt žyminis mokestis; 4) Už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), bus mokamas 200 Lt žyminis mokestis; 5) Už skundus dėl arbitražo sprendimo bus mokamas 1000 Lt žyminis mokestis.

8. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Anksčiau tokie atskirieji skundai žyminiu mokesčiu nebuvo apmokestinami.

9. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bus mokamas 100 Lt žyminis mokestis (anksčiau buvo 50 Lt).

10. Nuo šiol procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, bus mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų.

11. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo bus atleidžiami ne tik darbuotojai, bet ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių.

12. Žyminį mokestį sumokėjęs asmuo, turintis teisę susigrąžinti dalį ar visą sumokėtą žyminį mokestį, galės kreiptis į teismą su prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.

13. Įtvirtinama nauja išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšis: išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Proceso dalyvis, patyręs šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų, turės teisę į jų atlyginimą.

14. Nuo šiol, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirstys. Anksčiau teismas turėdavo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą net ir tada, kai šalys dėl to nesusitardavo taikos sutartyje.

15. Procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui galės būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis, o rašytiniai įrodymai galės būti teikiami pridedant ne tik popierines, bet ir skaitmenines kopijas. Teismas byloje dalyvaujantiems asmenims procesinius dokumentus, o antstolis – vykdomuosius dokumentus, taip pat galės įteikti elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėtina, kad elektroninių duomenų įrodomoji galia bus tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Tiesa, Civilinio proceso kodekso straipsnis, reguliuojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus įsigalios tik nuo 2013 m. sausio 1 d.

16. Tais atvejais, kai byla bus nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį bus skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus Civilinio proceso kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

17. Ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį turės būti nurodyta ieškovo ar atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas ar atsakovas pageidauja ją pateikti.

18. Nuo šiol dėl teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti atsiliepimą į ieškinį, galės būti duodamas atskirasis  skundas.

19. Kiekviename teismo posėdyje bus daromas garso įrašas (įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d.).

20. Proceso dalyviai tam tikrais atvejais teismo posėdyje galės dalyvauti pasitelkiant vaizdo konferencijas ar telekonferencijas (įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d.).

21. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas galės skirti baudą iki 1000 Lt.

22. Panaikintas apribojimas pateikti apeliacinį skundą smulkiuose turtiniuose ginčuose, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 250 Lt.

23. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negalės būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai (anksčiau buvo 6 mėnesiai) nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

24. Nuo šiol apeliacinis skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šalys prašys skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Anksčiau apeliacinis skundas paprastai būdavo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

25. Panaikintas apribojimas pateikti kasacinį skundą turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip 5000 Lt.

26. Civilinio proceso kodeksas papildytas XXI1 skyriumi, kuriame nustatyti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai.

27. Nebebus galima kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo siekiant prisiteisti kilnojamąjį daiktą.

28. Ginčais dėl nedidelių sumų priteisimo bus laikomi ginčai dėl pinigų sumų, neviršijančių 5000 Lt (anksčiau buvo 1000 Lt).

29. Įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais.

30. Nuo šiol antstolis privalės sustabdyti turto realizavimo veiksmus bei lėšų išmokėjimą ir tais atvejais, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus, taip pat, kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą. Tuo tarpu, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nebus stabdomas.

31. Jeigu nebus vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis galės kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo. Šis prašymas bus nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudys teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Be to, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas galės pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

32. Vykdomuosius veiksmus neskubaus vykdymo bylose antstolis privalės pradėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (anksčiau buvo 5 darbo dienos) po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.

33. Išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negalės būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti nebus taikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo (įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d.).

34. Skelbime apie varžytynes be kitų duomenų bus nurodoma ir elektroninė nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką (įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d.).

35. Bus panaikinta galimybė varžytynėse dalyvauti raštu, t. y. kuomet varžytynių dalyvis galėdavo savo pasiūlymą dėl parduodamo turto kainos pateikti antstoliui užklijuotame voke (įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d.).

36. Varžytynės vyks elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje, o ne antstolio nurodytoje vietoje (pvz., antstolio kontoroje) (įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d.).

37. Per varžytynes nebebus rašomas varžytynių protokolas (įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d.).

38. Nustatyti ilgesni terminai, per kuriuos varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis privalės sumokėti pinigus už nupirktą turtą: 1) per 10 dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra mažesnė negu dešimt tūkstančių litų; 2) per 20 dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra nuo dešimties tūkstančių iki šimto tūkstančių litų; 3) per 30 dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija šimtą tūkstančių litų. Anksčiau visą sumą už varžytynėse nupirktą daiktą pirkėjas privalėdavo sumokėti per 5 dienas nuo varžytynių pabaigos

39. Turto pardavimo iš varžytynių akto nebereikės tvirtinti teisėjo rezoliucija. Užteks, jog jį pasirašytų antstolis ir turto pirkėjas.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.