05 Rug Grupės ieškinys: kaip sėkmingai apginti kolektyvinius interesus

Grupės ieškinys – ieškinys, kurio paskirtis yra apginti grupės interesus. Šis institutas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atsirado 2003 m. sausio 1 d. ir buvo įtvirtintas 49 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad viešajam interesui ginti įstatymų nustatyta tvarka gali būti pareiškiamas grupės ieškinys. Nepaisant šios įstatymo normos, daugiau nė vienoje įstatymo normoje ar poįstatiminiuose teisės aktuose nebuvo užsiminta apie grupės ieškinį, todėl toks reglamentavimas nesudarė sąlygų Lietuvos teismuose iškelti ir nagrinėti civilines bylas šia Civilinio proceso kodekse numatyta tvarka. Galima teigti, kad grupės ieškinio instituto klausimas galėjo būti išspręstas dviem būdais: arba apskritai atsisakyti šio instituto Lietuvoje, arba tobulinti esamą reguliavimą.

Lietuvos Resbublikos Vyriausybė 2011 m. liepos 13 d. nutarime Nr. 885 nurodė, kad reglamentuoti grupės ieškinio institutą reikėtų dėl šių objektyvių priežasčių: Lietuvoje daugėja atvejų, kai į teismus kreipiasi didelės grupės asmenų, reiškiančių reikalavimus, kurie yra vienarūšiai teisės ir fakto požiūriu – kylantys iš tapačių faktinių aplinkybių ir turintys tą patį teisinį pagrindą, pavyzdžiui, pensininkai, reiškiantys reikalavimus dėl pensijų sumažinimo, motinos, reiškiančios reikalavimus dėl motinystės išmokų sumažinimo, turistų reikalavimai kelionės organizatoriui dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo ir panašiai. Tokiais atvejais teismai gauna dešimtis ar net šimtus iš esmės identiškų bylų ir nors visose bylose reikalavimų pagrindas tas pats, skiriasi tik reikalavimo suma, teismai privalo kiekvieną bylą išnagrinėti atskirai. Tai didina teismų darbo krūvį, o tai ilgina tiek šių, tiek kitų bylų nagrinėjimą, neracionaliai naudojami žmogiškieji, laiko, finansiniai ištekliai.

2014 m. kovo 13 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo įteisinta galimybė pareikšti grupės ieškinį ir įgyvendinti jo taikymą praktikoje. Šis pakeitimas nuo jo įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. sudarys realias sąlygas pasinaudoti grupės ieškinio institutu ginant savo pažeistas teises teisme.

Kartu 2015 m. sausio 1 d. neteks galios ir minėta 49 straipsnio 6 dalis, kurios priskyrimas prie viešojo intereso gynimo aiškiai komplikavo grupės ieškinio taikymo galimybes. Šio straipsnio pagrindu grupės ieškinio institutu ginant viešajį interesą teisme buvo bandyta pasinaudoti tik vieną kartą, tačiau teismai tokį ieškinį priimti atsisakė. Lietuvos apeliacinis teismas minėtos normos kontekste pasisakė, kad ieškovai neturi teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, nes tokios teisės jiems nesuteikia įstatymas. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į faktą, jog teisė reikšti grupės ieškinį, kuri deklaruota CPK 49 straipsnio 6 dalyje, negali būti realizuota, kadangi tokio ieškinio įgyvendinimo mechanizmas nėra reglamentuotas teisės aktuose. Grupės ieškinio institutą taikyti praktikoje nėra galimybės, nes teisės aktuose nėra nustatyta, koks ieškinys gali būti pripažįstamas grupės ieškiniu, kokie subjektai turi teisę pareikšti grupės ieškinį, kokie reikalavimai keliami tokio ieškinio turiniui, kokia tvarka grupės ieškinys pareiškiamas ir nagrinėjamas, kokie tokio veiksmo procesiniai padariniai ir reikšmė bei kokia sprendimo, priimto išnagrinėjus grupės ieškinį, teisinė galia. Taigi dėl nurodytų objektyvių priežasčių Lietuvos teismų praktikoje įgyvendinti grupės ieškinio institutą šiuo metu apskritai realiai neįmanoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-492/2009).

Situacija, aptarta Lietuvos apeliacinio teismo, iš esmės pasikeitė papildžius Civilinio proceso kodeksą XXIV¹ skyriumi bei 261¹ straipsniu, nes juose įtvirtinti visi teismo nurodyti grupės ieškinio teisinio reguliavimo trūkumai.

Kokiais atvejais ir pagal kokias taisykles bus galima pasinaudoti grupės ieškinio institutu?

Šiuo atveju gali būti išskiriami esminiai momentai, atskleidžiantys grupės ieškinio instituto išskirtinumą ir ypatumus.

Pirmiausia, asmenys, kurie siekia apginti savo pažeistas teises Civilinio proceso kodekso XXIV¹ skyriuje nustatyta tvarka, turi sudaryti grupę. Grupės ypatumas šiuo atveju yra tas, kad ją turi sudaryti ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, kurie raštu yra išreiškę savo pageidavimą tapti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teisme. Be to, grupė privalomai turi turėti kartu su grupe atsakovui reikalavimus reiškiantį atstovą, kuris grupės ieškinio atžvilgiu yra laikomas ieškovu ir grupės narių vardu pasirašo ieškinį. Numatyta, kad grupės atstove gali būti ir asociacija arba profesinė sąjunga. Išskirtinis aspektas yra tai, kad tiek rengiant grupės ieškinį, tiek teisminio grupės ieškinio nagrinėjimo metu grupė privalomai turi būti atstovaujama advokato, su kuriuo teisinių paslaugų teikimo sutartį pasirašo grupės atstovas.

Esminis grupės požymis yra ir tas, kad grupę sieja tapačios arba panašios faktinės aplinkybės teikiamo ieškino atžvilgiu ir grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai. Civilinio proceso kodekso 441¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grupę turi būti siekiama apginti tuo pačiu teisinės gynybos būdu dėl tapačių ar panašaus pobūdžio materialinės teisės ar įstatymų saugomų interesų.

Labai svarbu akcentuoti, kad šis institutas ypač palankus silpnesniųjų grupių interesų gynimui. Šiuo atveju tai gali būti vartotojai, kurie nukentėjo nuo tos pačios prekes ar paslaugas teikiančios įmonės ir kurie veikdami pavieniui dėl didelių bylinėjimosi išlaidų arba dėl mažos reikalavimo sumos, nesiryžtų inicijuoti teisminio proceso. Be to, grupės ieškinio koncepcija parengta pagal Vyriausybės 2008-2012 metų programos nuostatas užtikrinti, kad vartotojų teisės būtų ginamos veiksmingai, nustatant deramą vartotojų bei paslaugų teikėjų teisių ir interesų pusiausvyrą.

Be to, tokia tvarka galės pasinaudoti ir smulkieji akcininkai arba investuotojai, kurie iki minėto Civilinio proceso kodeksą XXIV¹ skyriaus įsigaliojimo, bendrus reikalavimus atsakovams reiškia pagal Civilinio proceso kodekso 43 straipsnyje įtvirtintą procesinio bendrininkavimo institutą.

Antra, grupės ieškiniui nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Šis reikalavimas taikomas siekiant, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas taikiai ir ginčo teisena būtų naudojamasi tik kaip išimtine priemone grupės narių turtiniams ir neturtiniams reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju grupės atstovas turi kreiptis į atsakovą su rašytine pretenzija, nurodant grupę, jos reikalavimus bei nustatant ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų terminą pretenzijoje pateiktiems reikalavimams įvykdyti. Pretenzija atsakovas būtinai turi būti įspėjamas, kad,jeigu reikalavimai nebus įvykdyti per nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį. Pretenzija atsakovui yra įteikiama registruotąja pašto siunta bendra tvarka, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės adresu. Pažymėtina, kad ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra pagrindas ieškinį paikti nenagrinėtą arba bylą nutraukti.

Trečia, jei atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsakymo į grupės narių pretenziją arba atsisakė patenkinti pretenzijoje nurodytus reikalavimus, tuomet pereinama į teisminę ginčo nagrinėjimo teisme stadiją, reiškiant grupės ieškinį. Šiuo atveju grupės ieškinio institutas be bendrųjų reikalavimų numato ir išskirtinius ieškinio turiniui taikomus reikalavimus. Civilinio proceso kodekso 441¹⁶straipsnis numato, kad dėl bendro grupės nariams neturtinio reikalavimo mokamas penkių šimtų litų žyminis mokestis, kuris nariams tenka lygiomis dalimis. Esant individualaus pobūdžio turtiniams reikalavimams, žyminis mokestis bus mokamas nuo bendros reikalavimų sumos, skaičiuojant pagal bendrąsias žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles, žyminį mokestį paskirstant pagal kiekvienam grupės nariui tenkančią proporcingą jo reiškiamam reikalavimui dalį.

Skirtingai, nei reiškiant ieškinį bendra tvarka, šiuo atveju ieškinyje turi būti nurodoma, kad teismo prašoma, jog ieškinys būtų nagrinėjamas pagal grupės ieškinio proceso taisykles, ieškinyje, be kita ko, turi būti apibūdinta grupė, su kuria susijęs ieškinys ir grupės nariams tapačios arba panašios aplinkybės. Jei grupės nariai reiškia individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus, ieškinyje būtina įvardyti aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šių individualių reikalavimų pagrįstumą.

Civilinio proceso kodekso 441³ straipsnio 4 dalyje taip pat nurodoma, kokius privalomus priedus būtina pateikti kartu su ieškiniu. Be įrodymų dėl individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų bei išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, būtina pateikti grupės narių sąrašą su narių duomenimis bei pareiškimais tapti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui. Prie ieškinio priedų taip pat pridedamas teisingumo ministro patvirtintos formos pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę.

Ketvirta, pateikus ieškinį teismui, apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas grupės ieškiniams nagrinėti, sprendžia ieškinio priėmimo klausimą. Šios proceso stadijos ypatumas nuo ieškinio priėmimo bendruoju atveju skiriasi tuo, kad teismas taip pat sprendžia, ar ieškinys gali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio proceso taisykles, ar ieškinį reiškiantys asmenys gali būti laikomi grupės nariais, ar individualūs reikalavimai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu.

Labai svarbu pažymėti, kad šioje stadijoje galimas ir grupės papildymas teismo iniciatyva, t. y. teismas, priimdamas ieškinį, atsižvelgdamas į grupės ieškinio dalyką ir pagrindą, į galimą grupės dydį ir jos narių sklaidą, nutartyje dėl grupės ieškinio priėmimo nustato nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą grupei papildyti. Pasibaigus nustatytam terminui, grupės atstovas pateikia teismui tvirtinti patikslintą grupės narių sąrašą, o teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sąrašą patvirtina arba atsisako patvirtinti. Taigi šiuo grupės papildymo atveju prie grupės ieškinio galės prisidėti visi į atsakovą reikalavimo teisę turintys asmenys, kurių reikalavimas kyla iš panašių arba tapačių aplinkybių.

Penkta, išnagrinėjus grupės ieškinį, priimamas sprendimas, kuris yra bendras visiems grupės nariams ir vadinamas bendruoju sprendimu. Kadangi grupės ieškinyje, kaip minėta, gali būti reiškiami ir individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, kaip nurodoma CPK 261¹ straipsnyje, teismas tokiu atveju išnagrinėja grupės ieškiniu keliamus klausimus dėl grupės nariams bendrų ir juos vienijančių faktinių aplinkybių ir šioje bylos dalyje priima bendrą visiems grupės nariams sprendimą dėl ieškinio pagrindo, kuris yra vadinamas tarpiniu sprendimu. Galiausiai, teismas, remdamasis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu, išnagrinėjęs kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus, priima individualų sprendimą.