22 Lie Ar vairuotojams galima mokėti atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus?

Kelių transporto sektoriuje dažniausiai naudojama vairuotojų atlygio sistema – mokėjimas už nuvažiuotus kilometrus. Turbūt viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vežėjai naudoja šią darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą, yra vairuotojų motyvacijos trūkumas. Darbdavių argumentas yra tas, kad, jei vairuotojui nebus mokama už nuvažiuotus kilometrus, jis nesistengs kuo greičiau pristatyti krovinį, kuo daugiau jų nuvežti ir, žinoma, didinti vežėjo pelną. Visgi vežėjui derėtų įvertinti ir didelę riziką, susijusią su atlyginimo mokėjimu už nuvažiuotus kilometrus.

Vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko taisykles Europos Sąjungos valstybėse narėse nustato 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85.

Šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto ūkio subjektas nemoka samdomiems arba jam perduotiems vairuotojams jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šių mokėjimų pobūdis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose ir (arba) skatina pažeisti šį reglamentą.

Tai reiškia, kad vairuotojų atlyginimas negali būti skaičiuojamas nei pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių, nei pagal nuvežtų krovinių kiekį, nepaisant to, kad minėtoje reglamento nuostatoje yra numatyta vairuotojų atlyginimo skaičiavimo pagal nuvažiuotus kilometrus išimtis – “jei šių mokėjimų pobūdis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose ir (arba) skatina pažeisti šį reglamentą”.

Minėta išimtis lyg ir suteikia teisę vežėjui mokėti vairuotojui atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus ar nuvežtus krovinius, jei toks atlyginimo skaičiavimo būdas neverčia vairuotojų pažeisti vairavimo ir poilsio režimo. Tačiau praktikoje ši išimtis neveikia dėl kelių priežasčių:

1. Pats atlyginimo mokėjimo už kilometrus ar krovinius būdas yra užprogramuotas reglamento pažeidimas, nes vairuotojai, norėdami daugiau uždirbti, visuomet stengiasi kuo daugiau nuvažiuoti arba nuvežti kuo daugiau krovinių;
2. Valstybinė darbo inspekcija taip pat laikosi nuomonės, kad darbo užmokesčio mokėjimas už nuvažiuotus kilometrus yra negalimas. Inspekcijos transporto įmonių patikrinimo kontroliniame klausimyne, kuris naudojamas tikrinant įmones, yra net tam skirtas klausimas – “Ar vairuotojų darbo užmokestis mokamas ne už nuvažiuotų kilometrų skaičių?”. Inspekcija, nustačiusi, kad atlyginimas transporto įmonėje mokamas už nuvažiuotus kilometrus, tokį transporto įmonės elgesį traktuoja kaip pažeidimą.

Taigi, siekiant sumažinti vairuotojų skundų/ginčų skaičių, administracinės atsakomybės riziką, vežėjams reikėtų pagalvoti apie kitokių vairuotojų darbo užmokesčio mokėjimo būdų naudojimą (pvz., valandinį atlygio tarifą) ir skatinimo priemones.