20 Bir 2011 m. gruodžio 4 d. įsigalios nauji reikalavimai vežėjams kelių transportu

Šių metų gruodžio 4 d. įsigalios 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (toliau – Reglamentas Nr. 1071/2009).

Šis reglamentas reglamentuoja leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla ir tokios veiklos vykdymo sąlygas. Jis taikomas visoms Bendrijoje įsisteigusioms įmonėms, kurios jau verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, taip pat ir įmonėms, kurios tokia veikla ketina verstis.

Reglamente Nr. 1071/2009 numatyta, kad valstybės narės, gali savo pasirinkimu nacionaliniuose aktuose numatyti, jog Reglamentas nebus taikomas įmonėms, teikiančioms keleivių gabenimo kelių transportu paslaugas išimtinai ne komerciniais tikslais arba kurioms keleivių gabenimas kelių transportu nėra pagrindinė veikla bei įmonėms, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla išimtinai naudojant tik motorines transporto priemones, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 km/h. Taip pat Reglamente numatyta, kad valstybės narės gali leisti netaikyti visų ar tam tikrų šio reglamento nuostatų tiems kelių transporto vežėjams, kurie užsiima išimtinai nacionalinėmis vežimo operacijomis ir turi tik nedidelį poveikį transporto rinkai dėl: 1) vežamų krovinių pobūdžio; arba 2) nedidelių vežimo atstumų.

Šių metų gruodžio 4 d. įsigaliosiantis Reglamentas Nr. 1071/2009 nustato 5 sąlygas, kurias turi atitikti įmonė, kuri verčiasi ar nori verstis profesine kelių transporto veikla:

1. Turėti faktinę ir nuolatinę buveinę ES valstybėje narėje

Tam, kad atitiktų šią sąlygą, įmonė turi turėti toje valstybėje narėje buveinę ir patalpas, kuriose ji laiko svarbiausius įmonės dokumentus, visų pirma, apskaitos, personalo valdymo dokumentus, dokumentus, kuriuose yra duomenų apie vairavimo ir poilsio laiką, bei kitus dokumentus, su kuriais kompetentinga valdžios institucija (VKTI, VDI, VMI) turi turėti galimybę susipažinti, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi Reglamente nustatytų sąlygų. Valstybės narės gali pareikalauti, kad jų teritorijoje esančių buveinių patalpose bet kuriuo metu būtų galima susipažinti ir su kitais dokumentais. Taip pat turi būti gavusi leidimą, valdyti nuosavybės teise arba, pvz., pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį – jai priklausančią vieną ar daugiau transporto priemonių, registruotų ar kitais būdais leidžiamų naudoti pagal tos valstybės narės teisės aktus bei faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti savo veiklą, susijusią minėtomis transporto priemonėmis, toje valstybėje narėje esančiame veiklos centre su būtina administracine įranga ir tinkama technine įranga bei priemonėmis.

2. Būti nepriekaištingos reputacijos

Įmonės nepriekaištinga reputacija apima pačios įmonės, jos transporto vadybininko ir įmonės vadovo reputaciją. Taigi vertinant, ar įmonė atitinka šią sąlygą bus vertinami visų šių subjektų veiksmai. Nustatant, ar įmonės reputacija atitinka nepriekaištingos reputacijos standartą, bus žiūrima ar:

1) nėra jokių rimtų priežasčių, keliančių abejonių dėl transporto vadybininko ar transporto įmonės nepriekaištingos reputacijos, kaip antai teistumas arba sankcijos, taikytinos bet kurio sunkaus galiojančių nacionalinių komercinės teisės, bankroto teisės, kelių eismo, profesinės atsakomybės, priėmimo į darbą sąlygų, prekybos žmonėmis ar narkotikais taisyklių pažeidimo atveju;

2) transporto vadybininkas arba transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse nėra teisti už sunkius nusikaltimus arba jiems nebuvo taikoma sankcija už sunkų ES taisyklių pažeidimą, visų pirma, susijusį su: a) vairuotojų vairavimo ir poilsio laiku, darbo laiku ir kontrolės prietaisų įrengimu bei naudojimu; b) didžiausiu leistinu tarptautinio vežimo komercinių transporto priemonių svoriu ir matmenimis; c) pradine vairuotojų kvalifikacija ir jų tęstiniu mokymu; d) technine komercinių transporto priemonių būkle keliuose, įskaitant privalomą metinę motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą; e) patekimu į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką arba, priklausomai nuo atvejo, su patekimu į keleivių gabenimo kelių transportu rinką; f) pavojingų krovinių vežimo kelių transportu saugumu; g) greičio ribotuvų įrengimu ir naudojimu tam tikrų kategorijų transporto priemonėse; h) vairuotojo pažymėjimu; i) leidimu verstis profesine veikla; j) gyvūnų vežimu.

Pabrėžtina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas dėl teistumo ir sankcijų laikomas neįvykdytu, kol pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas nebuvo pritaikyta reabilitavimo arba bet kuri kita tokio paties poveikio priemonė.

Jeigu transporto vadybininkas ar transporto įmonė vienoje ar keliose valstybėse narėse buvo nuteisti už sunkų nusikaltimą arba jiems buvo taikoma sankcija už vieną iš sunkiausių ES taisyklių pažeidimą, nurodytą Reglamento Nr. 1071/2009 IV priede, įsisteigimo valstybės narės kompetentinga valdžios institucija tinkamai ir laiku iki galo atlieka administracinę procedūrą, prireikus įskaitant patikrinimą atitinkamos įmonės patalpose. Per procedūrą nustatoma, ar nepriekaištingos reputacijos praradimas individualiu atveju, atsižvelgus į išimtines aplinkybes, būtų neproporcinga priemonė. Bet kokios tokios išvados turi būti tinkamai pagrįstos ir pateisintos. Jeigu kompetentinga valdžios institucija padaro išvadą, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas būtų neproporcinga priemonė, ji gali nuspręsti, kad nepriekaištinga reputacija nėra prarasta. Tokiu atveju priežastys įrašomos nacionaliniame registre. Tokių sprendimų skaičius nurodomas specialioje ataskaitoje. Jeigu kompetentinga valdžios institucija nepadaro išvados, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas būtų neproporcingas, nepriekaištinga reputacija yra prarandama dėl nuteisimo arba sankcijos.

3. Būti tinkamos finansinės būklės

Šis reikalavimas reiškia tai, kad įmonė bet kuriuo metu turi galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus (jie nebūtinai turi sutapti su kalendoriniais metais). Įmonė turi įrodyti, remdamasi savo auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, kad kiekvienais metais ji disponuoja kapitalu ir rezervais, kurių vertė ne mažesnė kaip 9000 EUR, kai naudoja tik vieną transporto priemonę, ir po 5000 EUR už kiekvieną papildomai naudojamą transporto priemonę.

Valstybės narės gali numatyti tam tikrų institucijų financinę garanatiją kaip įmonės tinkamos finansinės būklės garantijos įrodymą. Kompetentinga valdžios institucija gali leisti ar reikalauti, kad įmonė savo finansinę būklę įrodytų pateikdama vieno ar kelių bankų ar kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, suteikiančių įmonei solidarią garantiją, išduotą pažymėjimą, pavyzdžiui, banko garantiją arba draudimą, taip pat profesinės atsakomybės draudimą, patvirtinantį aukščiau nurodytą sumą.

4. Turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją

Reikiamos profesinės kompetencijos turėjimas bus įrodomas laikant privalomą egzaminą raštu, kuris valstybei narei nusprendus gali būti papildytas ir egzaminu žodžiu. Egzaminas turės būti laikomas atitinkamo asmens, laikančio egzaminą, nuolatinės gyvenamosios vietos arba darbo vietos valstybėje narėje. Nuolatinė gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje asmuo paprastai, t. y. bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, gyvena dėl su šia vieta jį glaudžiai siejančių asmeninių ryšių. Vis dėlto nuolatinė gyvenamoji vieta asmens, kuris darbo ryšiais susijęs su kita vieta nei ta, su kuria jį sieja asmeniniai ryšiai, ir kuris dėl šios priežasties gyvena pakaitomis tai vienoje, tai kitoje vietoje dviejose ar daugiau valstybių narių, laikoma ta, su kuria jį sieja asmeniniai ryšiai, jei jis nuolat grįžta į šią vietą. Pastarosios sąlygos nesilaikoma, jeigu asmuo valstybėje narėje gyvena, kad įvykdytų apibrėžtos trukmės užduotį. Universiteto ar mokyklos lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Pagal Reglamentą Nr. 1071/2009 profesinės kompetencijos pažymėjimas, išlaikius egzaminą, bus išduodamas neribotam laikui. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad transporto vadybininkai žinotų sektoriaus naujienas, gali skatinti periodiškai kas 10 metų rengti mokymo kursus Reglamento I priede išvardytomis temomis (pagal Kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles Lietuvoje šiuo metu profesinė kompetencija tikrinama kas 5 metai laikant žinių atnaujinimo egzaminą).

Reglamentas numato valstybės narės teisę reikalauti, kad asmenys, turintys profesinės kompetencijos pažymėjimą, tačiau per pastaruosius 5 metus nevadovavę įmonei, kuri verčiasi krovinių arba keleivių gabenimo kelių transportu veikla, išklausytų pakartotinio mokymo kursus, kad atnaujintų žinias, susijusias su naujausiais Reglamento I priedo I dalyje nurodytų teisės aktų pakeitimais.

Taip pat Reglamentas nustato galimybę valstybėms narėms nacionaliniuose teisės aktuose numatyti dalinį ar visišką atleidimą nuo profesinės kompetencijos egzamino. Reglamente numatyta, kad valstybės narės toje pačioje valstybėje narėje suteiktą tam tikrą aukštojo mokslo ar techninio išsilavinimo kvalifikaciją turinčius asmenis, kurie turi žinių visų Reglamento I priede išvardytų dalykų, ir kurie specialiai šiuo tikslu buvo paskirti, srityse, gali atleisti nuo toje kvalifikacijoje nurodytų dalykų egzamino. Ši išimtis taikoma tik tiems Reglamento I priedo I dalies skirsniams, kuriuose kvalifikacija apima visus dalykus, išvardytus kiekvieno skirsnio antraštinėje dalyje. Valstybė narė gali nuo nurodytų egzaminų dalių atleisti asmenis, turinčius profesinės kompetencijos pažymėjimus, galiojančius vykdant nacionalines vežimo operacijas toje valstybėje narėje (dalinis atleidimas).

Valstybė narė gali nuspręsti atleisti nuo aukščiau nurodytų egzaminų asmenis, kurie pateikia įrodymą, kad jie nepertraukiamai vadovavo krovinių vežimo kelių transportu arba keleivių gabenimo kelių transportu įmonei vienoje ar keliose valstybėse narėse 10 metų laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 4 d. (visiškas atleidimas).

Tačiau kol kas jokia nauja profesinę kompetenciją reglamentuojančių Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių redakcija nėra paskelbta ir nėra aišku, koks reguliavimas bus pasirinktas Lietuvoje.

5. Turėti transporto vadybininką

Reglamente Nr. 1071/2009 numatyta, kad įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, privalo paskirti ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį – transporto vadybininką.

Transporto vadybininkas (“vidinis” vadybininkas) – įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai.

Transporto vadybininkas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) būti nepriekaištingos reputacijos;

b) turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją;

c) faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti įmonės transporto veiklai;

d) būti realiai susijęs su įmone, t. y. būti jos darbuotojas, direktorius, savininkas ar akcininkas, arba ją administruoti, arba individualios įmonės atveju – būti jos savininkas;

e) gyventi Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Pažymėtina, kad jei transporto vadybininkas praranda nepriekaištingą reputaciją, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta transporto vadybininką netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai. Tokiu atveju vadybininko profesinės kompetencijos pažymėjimas negalioja nė vienoje valstybėje narėje.

Reglamentas numato ir išimtį, kai įmonė gali veikti ir nepaskiriant „vidinio“ transporto vadybininko. Jeigu įmonė neatitinka nustatyto profesinės kompetencijos reikalavimo, kompetentinga valdžios institucija gali išduoti jai leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla nepaskiriant transporto vadybininko, su sąlyga, kad:

a) įmonė paskirs Bendrijoje gyvenantį fizinį asmenį, atitinkantį geros reputacijos ir profesinės kompetencijos reikalavimus, kuris pagal sutartį bus įgaliotas eiti transporto vadybininko pareigas įmonės vardu (kitaip tariant, tai yra laisvai samdomas transporto vadybininkas – “išorinis” vadybininkas);

b) sutartyje, siejančioje įmonę su a) punkte nurodytu asmeniu, nurodomos to asmens užduotys, kurias jis turi vykdyti faktiškai ir nepertraukiamai, bei apibrėžta jo, kaip transporto vadybininko, atsakomybė. Užduočių aprašyme ypač svarbu nurodyti su transporto priemonių priežiūros administravimu, transporto sutarčių ir dokumentų kontrole, bendrąja apskaita, krovinių ar paslaugų paskirstymu vairuotojams ir transporto priemonėms bei su saugumo procedūrų kontrole susijusias užduotis;

c) a) punkte nurodytas asmuo kaip transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip keturių skirtingų įmonių transporto veiklai, vykdomai naudojant iš viso ne daugiau kaip 50 transporto priemonių. Valstybės narės gali nuspręsti sumažinti įmonių, kurioms turi vadovauti transporto vadybininkas, skaičių ir (arba) bendrą transportų priemonių, kurias turi administruoti tas asmuo, skaičių;

Pastaba. Būtent šia teise pasinaudota Kelių transporto kodekso projekte ir jo 8 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip dviejų (vietoje Reglamente numatytų keturių) skirtingų vežėjų transporto veiklai, vykdomai naudojant iš viso ne daugiau kaip 30 (vietoje Reglamente numatytų 50) transporto priemonių, turinčių licencijos kopijas. Vadovaujant vieno vežėjo transporto veiklai, transporto priemonių, turinčių licencijos kopijas, skaičius neribojamas.

d) a) punkte nurodytas asmuo atlieka nurodytas užduotis tik įmonės interesų labui, o pareigas vykdo užtikrindamas nepriklausomumą nuo bet kurių įmonių, kurioms įmonė atlieka vežimo operacijas.

Įmonė turi pranešti kompetentingai valdžios institucijai (VKTI) apie paskirtą (-us) transporto vadybininką (-us).

Pažymėtina, kad Reglamentas neužkerta kelio valstybėms narėms numatyti ir papildomus reikalavimus. Pagal dabartinį ir Vyriausybei pateiktą Kelių transporto kodekso pakeitimo projektą Lietuva jokių papildomų reikalavimų nustačiusi nėra.