02 Spa Ar vežėjui privaloma reaguoti į kiekvieną atsiųstą krovinio pervežimo užsakymą?

www.cargonews.lt

Krovinių pervežimų užsakymuose (vienkartinėse vežimo sutartyse) dažnai nurodoma, kad vežėjas įsipareigoja priimti arba atmesti užsakymą, pavyzdžiui, per 2 valandas nuo užsakymo gavimo momento, išsiunčiant užsakovui (ekspeditoriui) rašytinį bei vežėjo atstovo pasirašytą pranešimą faksu arba elektroniniu paštu. Šalia taip pat numatoma, jog užsakovui (ekspeditoriui) negavus atsakymo per nustatytą laiką, užsakymas bus laikomas priimtu ir patvirtintu.

Vežėjams (ypač naujiems rinkos dalyviams) vis dar kyla klausimų, kaip tokioje situacijoje elgtis: reaguoti į užsakymą ar ne; ar toks užsakymas privalomas vežėjui ir ar tarp vežėjo bei užsakovo nuo užsakymo atsiuntimo momento atsiranda sutartiniai santykiai.

Situacija, kuomet vežėjas tiesiog niekaip nereaguoja į užsakymą, o užsakovas laiko, kad vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį, gali išaugti į ginčą, kurio metu užsakovas iš vežėjo gali reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti sutartinę baudą, pavyzdžiui, už transporto priemonės nepateikimą.

Užsakymo priėmimas

Civiliniame kodekse numatyta, jog sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas yra pareiškiamas įstatymų reikalaujama forma. Bet kuriuo atveju, kad šalys galėtų pasiekti susitarimą ir sudarytų sutartį, būtina, kad viena šalis pasiūlytų sudaryti sutartį, o kita šalis – sutiktų su šiuo pasiūlymu.

Kadangi pervežimo užsakymai dažniausiai siunčiami elektroniniu paštu ar faksu, bendra taisyklė tokia, kad užsakovo atsiųstas pasiūlymas sudaryti krovinio pervežimo sutartį pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas tokį pasiūlymą gauna. Jeigu pervežimo užsakymas vežėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu ar faksu, o užsakovas negavo jokio pranešimo, kad elektroninis laiškas ar faksas nebuvo išsiųstas (pavyzdžiui, dėl techninės klaidos), bus laikoma, kad vežėjas užsakymą gavo ir turi vienaip ar kitaip su juo elgtis – reaguoti arba nereaguoti.

Gavęs krovinio pervežimo užsakymą, vežėjas jį gali priimti trimis būdais:

1. Žodžiu.

Civilinis kodeksas numato, kad sutartis gali būti sudaroma, priimant vykdyti užsakymą. Straipsnyje aptariamas sutarties sudarymo būdas (pateikiant krovinio pervežimo užsakymą) vertinamas kaip užsakymo priėmimo forma sudaryta krovinio vežimo sutartis. Tokios sutarties forma gali būti ir rašytinė, ir žodinė.

Tai reiškia, kad, gavęs užsakovo pasiūlymą pervežti krovinį, vežėjo vadybininkas gali tiesiog telefonu susisiekti su užsakovu ir patvirtinti, kad perveš konkretų krovinį. Žinoma, toks žodinis užsakymo patvirtinimas yra gana rizikingas, ypač tuo atveju, kai vežėjo vadybininkas patvirtina, kad perveš krovinį, tačiau vežėjas į pasikrovimo vietą neatvyksta. Be to, žodinį sutikimą vykdyti pervežimo užsakymą ginčo atveju gali būti labai sunku įrodyti.

2. Raštu.

Kitas būdas – gauto užsakymo pasirašymas, vežėjo antspaudo uždėjimas ir tokio užsakymo išsiuntimas faksu ar elektroniniu paštu atgal užsakovui. Be abejo, toks vežėjo elgesys bus laikomas aiškiu sutikimu vykdyti vežimo sutartį ir prisiimti užsakyme nurodytus įsipareigojimus.

3. Konkliudentiniais veiksmais.

Paskutinis būdas, kuriuo vežėjas gali reaguoti į krovinio pervežimo užsakymą, yra konkliudentiniai veiksmai. Šiuo atveju vežėjas savo valios vykdyti užsakymą nereiškia nei žodžiu, nei raštu, o tiesiog užsakyme nurodytu laiku priima krovinį ir pradeda jį vežti. Toks vežėjo elgesys reikš, kad jis sudarė vežimo sutartį ir sutinka su visomis užsakymo sąlygomis.

Tylėjimas ir nereagavimas į užsakymą

Bendra taisyklė tokia, kad pasiūlymas sudaryti sutartį netenka galios, kai užsakovas gauna atsisakymą ją sudaryti arba per nustatytą terminą negauna jokio atsakymo. Taigi, jeigu vežėjas į užsakymą niekaip nesureaguoja, tuomet vežimo sutartis nėra sudaroma ir vežėjui dėl to negali kilti jokių pasekmių, kadangi tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas sutikimu sudaryti sutartį.

Kita vertus, jeigu užsakyme bus parašyta, kad užsakovui negavus atsakymo iš vežėjo per nustatytą laiką, užsakymas bus laikomas priimtu ir patvirtintu, tuomet situacija gali keistis, tačiau su tam tikromis išimtimis.

Civilinis kodeksas numato du specialius atvejus, kuomet tylėjimas ar neveikimas reikš, kad šalis sutinka vykdyti sutartį:

1. Jeigu galimybė tylėjimu ar neveikimu priimti sutartį yra numatyta pačiame pasiūlyme dėl sutarties sudarymo.

Ši išimtis galios tuo atveju, jeigu vežėjas ir užsakovas bus sudarę ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu bus vykdomi individualūs pervežimai (užsakymai), arba atskirą susitarimą, kuriame numatys galimybę užsakymų vykdymą priimti tylėjimu. Kitaip tariant, abi šalys turi būti susitarę dėl tylėjimo, kaip užsakymo priėmimo vykdyti formos.

Vien tai, kad užsakovo atsiųstame krovinio pervežimo užsakyme yra numatyta galimybė jį priimti tylėjimu, nereikš, kad vežėjas privalo į tokį užsakymą reaguoti, ar juo labiau jį vykdyti.

Pavyzdžiui, užsakovas, su kuriuo vežėjas nėra dirbęs, pastarojo vadybininkui elektroniniu paštu atsiunčia krovinio pervežimo užsakymą, kuriame numatyta jau minėta sąlyga, kad užsakovui iš vežėjo negavus atsakymo per 2 valandas, užsakymas bus laikomas priimtu ir patvirtintu. Vežėjo vadybininkas tą dieną nedirbo ir savo elektroninio pašto netikrino, o kitą dieną atėjęs į darbą rado užsakovo pretenziją su įpareigojimu atlyginti nuostolius už transporto priemonės nepateikimą.

Šiuo atveju užsakovo pretenzija ir užsakymo sąlyga yra neteisėti dėl kelių priežasčių: 1) užsakovas tokią sąlygą numatė vienašališkai, nesuderinęs su vežėju; ir 2) minėta sąlyga pažeidžia sutarties laisvės principą, kadangi užsakovas verčia vežėją sudaryti ir vykdyti sutartį, kurios sudarymu vežėjas nebuvo suinteresuotas ir dėl jos sudarymo nepareiškė savo valios.

2. Jeigu tokia išvada gali būti padaryta atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius.

Ši išimti galios tuo atveju, jeigu vežėjas ir užsakovas ilgą laiką faktiškai sudarinėjo krovinių pervežimo sutartis ir vežėjas krovinius veždavo, nepatvirtinęs gautų užsakymų. Bus laikoma, kad vežėjo tylėjimas ar neveikimas reiškia sutikimą vykdyti sutartį. Esant tokiai tarp šalių susiklosčiusiai verslo praktikai, jeigu vežėjas į kurį nors užsakovo užsakymą neatsakys (t. y. nepareikš, kad nesutinka jo vykdyti) arba jo tiesiog neįvykdys, tuomet vežėjui kils visos sutarties neįvykdymo pasekmės.

Taigi vežėjui tikrai neprivaloma reaguoti į kiekvieną gautą krovinio pervežimo užsakymą ir tai jam negali sukelti jokios teisinės atsakomybės. Kita vertus, jeigu tarp vežėjo ir užsakovo yra susiklostę ilgalaikiai verslo santykiai, tuomet vežėjo nereagavimas į užsakymą jam gali sukelti neigiamų pasekmių.