Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

11 Spa Atsakomybės paskirstymo tarp krovinio siuntėjo ir vežėjo atvejai (1 dalis)

Pervežimo kelių transportu procese dalyvauja keletas asmenų ir, nors didžiausia atsakomybė už saugų krovinio nugabenimą tenka vežėjui, nereti atvejai, kai gabenamoms prekėms padaroma žala dėl krovinio siuntėjo kaltės. Todėl svarbu žinoti, kokiais atvejais atsakomybės už krovinio sugadinimą, trūkumą ar vėlavimą galima reikalauti iš siuntėjo.

Nors tarptautinius krovinių pervežimus keliais reguliuojanti CMR konvencija įtvirtina pakankamai griežtą vežėjo atsakomybę, visgi joje yra ir nuostatų, reguliuojančių siuntėjo atsakomybę, kuriomis vežėjui suteikiama teisė pasinaudoti siuntėjo netinkamais veiksmais ar neveikimu, siekiant sumažinti savo atsakomybę.

Savo ruožtu LR Kelių transporto kodekso, reguliuojančio vietinius pervežimus keliais, 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vežėjas įrodys, jog krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.

Taigi, nors abu teisės aktai nustato, kad atsakomybė gali būti dalinama pagal kiekvienos iš šalių kaltės dėl nuostolių atsiradimo laipsnį, jie nenurodo proceso, kaip atsakomybė turėtų būti paskirstoma tarp šalių. Ši užduotis tenka teismams, sprendžiantiems šalių ginčą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nustato, kam, vežėjui ar siuntėjui, turėtų tekti atsakomybė už vienokią ar kitokią žalą.

Sprendžiant, kokiais atvejais atsakys krovinio siuntėjas, reikia įvertinti jo pareigas, kurių nevykdymas gali sukelti siuntėjo atsakomybę. Siuntėjo pareigos tarptautinių krovinių pervežimų atvejais apibrėžtos CMR konvencijos 7, 10, 11, 16, 17 ir 22 straipsniuose.

Pareiga teisingai užpildyti važtaraštį

Konvencijos 7 straipsnio 1 punktas įtvirtina siuntėjo atsakomybę už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl to, kad buvo neteisingai nurodyti duomenys važtaraštyje.

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad praktikoje dažni atvejai, kai tiesiogiai vežėją samdantis siuntėjas, nesutampa su fiziškai krovinį vežėjui perduodančiu asmeniu, t. y. tiesioginis siuntėjas vežėjo atžvilgiu nesutampa su siuntėju, kuris nurodytas važtaraštyje ir kuris jį išduoda. Dėl to pasitaiko, kad krovinio pervežimo sutartyje/užsakyme pateikti duomenys nesutampa su važtaraštyje pateiktais duomenimis (pvz., krovinio pervežimo užsakyme ir važtaraštyje nurodytos skirtingos krovinio pristatymo vietos). Tokiu atveju atsakingas vežėjas privalo kreiptis į tiesioginį siuntėją, t. y. jį pervežimui pasamdžiusį asmenį, prašydamas patikslinti, kuriais duomenimis turėtų vadovautis vežėjas gabendamas krovinį. Priešingu atveju vežėjas greičiausiai neišvengs atsakomybės už atsiradusius nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog toks Konvencijos 7 straipsnio 1 punkto aiškinimas, kad bet kokiu atveju visa atsakomybė už duomenų, išvardytų minėtame straipsnyje, netinkamą nurodymą tenka vienai sutarties šaliai, t. y. tik siuntėjui, o kitai šaliai (vežėjui) jokiais atvejais nekyla tokios atsakomybės grėsmė, gali paskatinti piktnaudžiavimą teise. Teismas pabrėžė, kad toks šio CMR konvencijos straipsnio aiškinimas gali paskatinti vežėją, pastebėjus akivaizdžiai netiksliai užpildytą važtaraštį, nebendradarbiauti su siuntėju, net siekti naudos iš jo atsakomybės. Toks šios teisės normos aiškinimas yra nepriimtinas, nes prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, jog sutinka su jo duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys susitarė savo sutartyje, ir tų duomenų neatitikimas vežėjui buvo žinomas ir akivaizdus, bet vežėjas vis tiek pasirašė tokį važtaraštį, tokie jo veiksmai gali būti vertinami kaip atlikti tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Taigi darytina išvada, kad atlikti viską, kas būtina, tam, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas ir dėl to nekiltų papildomų nuostolių, privalo abi susitariančios šalys.

Pažymėtina, kad Teismas konstatavo, jog vežėjui pasirašius važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, jis savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl nuostolių, kurie gali kilti dėl tokių duomenų neatitikties. Tokie vežėjo veiksmai atima pagrindą vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai ginčo pusei.

Pareiga tinkamai supakuoti krovinį

CMR konvencijos 10 straipsnis nustato, kad siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius padarytus asmenims, įrenginiams ar kroviniams (angl. other goods – kitiems kroviniams), taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės. Šioje nuostatoje minimos išlaidos bei nuostoliai apima ir išlaidas, kurias vežėjas gali patirti siekdamas išvengti ar sumažinti pasekmes, kurios gali kilti ar kyla dėl blogos krovinio pakuotės. Jei netinkama gabenamo krovinio pakuotė lemia nuostolių kitiems asmenims atsiradimą, juos taip pat atlygina siuntėjas.

Siuntėjas, pakuodamas krovinį, turi atsižvelgti į transporto priemonės, kuria jis bus gabenamas, tipą, į patį vežimo procesą (pvz., ar transporto priemonė važiuos tik keliais, ar ji kartu su kroviniu dalį maršruto bus plukdoma keltu), į pervežimo trukmę (t. y. kiek dienų planuojama laikyti krovinį transporto priemonėje), į tai, ar numatyta krovinį perkrauti į kitą transporto priemonę, ir kitas panašias sąlygas. Tinkama pakuotė turėtų išlaikyti krovinį saugų viso pervežimo, kuris yra sulygtas pagal krovinių pervežimo sutartį, metu.

Svarbu žinoti, kad tuo atveju, kai dėl blogos krovinio pakuotės padaroma žala kitų siuntėjų kroviniams, siuntėjo atsakomybė nėra apribota Konvencijos 23 straipsnio 3 punktu (8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio). Šis ribojimas taikomas tik tada, kai žalą padaro vežėjas.

Pažymėtina, kad aplinkybė, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitnkamų pastabų, apsunkina vežėjo padėtį, nes tokiu atveju jam teks pareiga įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo visgi yra kaltas siuntėjas. Todėl vežėjas savo ruožtu turi būti atidus ir rūpestingas, vertindamas krovinio pakuotės išorinę būklę, ypač, jei tokio pobūdžio krovinį gabena ne pirmą kartą, ir, pastebėjęs menkiausią pažeidimą, įrašyti apie tai pastabą važtaraštyje ar informuoti siuntėją. Nors vežėjas nėra prekių ir jų pakuotės specialistas, tačiau tuo atveju, kai vežėjui kyla pagrįstos abejonės, kad su esama pakuote krovinys saugiai nepasieks kelionės tikslo, o siuntėjas atsisako krovinį perpakuoti ar nepatvirtina, jog prisiima galimų padarinių riziką, vežėjas tokiu atveju turėtų atsisakyti gabenti krovinį.

Jei pakuotės trūkumai paaiškėja jau krovinio gabenimo etape (pvz., dėl netinkamos pakuotės krovinys pasvyra puspriekabėje), vežėjas, vadovaudamasis CMR konvencijos 14 straipsnio 1 dalimi, t. y. nebegalėdamas gabenti krovinio prieš tai buvusiomis sąlygomis, turėtų kreiptis į siuntėją, prašydamas nurodyti, kaip turėtų būti elgiamasi su kroviniu. Tokioje situacijoje nesikreipdamas į siuntėją, o bandydamas pats ištaisyti susidariusią padėtį, tarkime, perkraudamas krovinį, vežėjas prisiima riziką dėl galimos žalos, nes atlikus bet kokius savarankiškus veiksmus su kroviniu gali tapti sunku arba neįmanoma įrodyti siuntėjo parinktos pakuotės įtakos žalos atsiradimui.

Pareiga pateikti visus reikiamus dokumentus

CMR konvencijos 11 straipsnis įtvirtina siuntėjo atsakomybę už nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad pastarasis, perduodamas krovinį vežėjui, jam nepateikė reikiamų dokumentų ar duomenų muitinės bei kitiems formalumams atlikti arba tie duomenys buvo pateikti ne visi ar netikslūs.

Tokia pareiga siuntėjui nustatoma, nes jam geriausiai prieinama visa su kroviniu susijusi informacija, t. y. jo gavėjas, savininkas, galutinis likimas ir pan., ir dėl to jis geriausiai gali pasirūpinti reikiamais krovinį lydinčiais dokumentais. Siuntėjas už netinkamų dokumentų pateikimą ar neteisingą jų užpildymą atsakys, net jei tie dokumentai bus pateikti ar užpildyti siuntėjo pasitelktų trečiųjų asmenų. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju siuntėjo atsakomybė nebus ribojama Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu vežėjo atsakomybės ribojimo dydžiu (8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio). Už savo veiksmais padarytus nuostolius, patenkančius į Konvencijos 11 straipsnio reguliavimo sritį, siuntėjas atsakys visa apimtimi.

Tačiau pastebėtina, kad CMR konvencijos 11 straipsnio 2 punktas nustato, jog siuntėjas neatsako už susidariusius nuostolius, jei dokumentai ar duomenys nebuvo pateikti ar buvo pateikti netikslūs dėl paties vežėjo kaltės. Taigi kartu šis straipsnis nustato ir vežėjo pareigą pateikti teisingą ir išsamią informaciją, kurią žino tik pats vežėjas, tam, kad siuntėjas galėtų tinkamai paruošti reikalingus dokumentus. Jei, tarkime, vežėjas pateiks neteisingus transporto priemonės, su kuria gabens krovinį, duomenis, ir dėl to bus neteisingai užpildyti dokumentai reikalingi muitinės formalumams atlikti, atsakomybė už dėl to atsiradusius nuostolius kils būtent vežėjui.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį CMR konvencijos straipsnį siuntėjas nėra įpareigojamas pasirūpinti dokumentais, kurie gali būti išduodami tik vežėjui. Lietuvos Aukčiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą tarp vežimo sutarties šalių dėl to, kas, vežėjas ar siuntėjas, turėjo pasirūpinti ETMK leidimu krovinio gabenimui, atsižvelgdamas į ETMK leidimo išdavimo sąlygas, konstatavo, kad pasirūpinti tokiu leidimu, kai jis yra būtinas, yra vežėjo, o ne siuntėjo, pareiga.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.