Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

30 Rgs Ką daryti, kai neįmanoma nuvažiuoti iki krovinio iškrovimo vietos?

www.cargonews.lt

Kartkartėmis vežėjai susiduria su problema, kai neįmanoma krovinio nuvežti į iškrovimo vietą. Tuomet susidariusią situaciją tenka spręsti kartu su krovinio siuntėju ir gavėju. Kartais dėl to atsiradusias papildomas transporto išlaidas padengia gavėjas, kartais siuntėjas, o kartais tokia dalia tenka pačiam vežėjui. CMR konvencija apibrėžia, kada ir kam tenka atsakomybė, tačiau kartais lieka nemažai vietos interpretacijoms. Ką daryti tada?

Su panašia problema susidūrė vienas iš Lietuvos vežėjų, kuomet siuntėjas užsakė 92 kūbinių metrų talpos vilkiku nugabenti krovinį į Norvegiją. Užsakovas, naudodamasis „Google maps“ programa, pateikė koordinates, kaip ten nuvykti. CMR buvo įrašytas pašto kodas. Likus 20 km iki išrovimo vietos, paaiškėjo, kad kelyje yra tunelis pro kurį standartinio aukščio tentinė puspriekabė nepravažiuos dėl aukščio. Aplinkkelių vairuotojas nerado, nors ir apžiūrėjo  visą teritoriją važiuodamas lengvuoju automobiliu. Pranešus apie tai krovinio siuntėjui, šis pasamdė mažesnę transporto priemonę, kuri viską nuvežė iki vietos. Siuntėjas iš vežėjo pareikalavo padengti papildomas transportavimo išlaidas.

Susidariusią situaciją įvertino ir pakomentavo UAB „Versum“ teisininkė Monika Balandytė. 

Šiuo atveju reikėtų išsiaiškinti, kokią „Google maps“ nuorodą siuntėjas atsiuntė. Jei tai buvo nuoroda su konkrečiu maršruto žemėlapiu, kuriame buvo nurodytas tikslus maršrutas nuo taško A iki taško B, tokiu atveju tą nuorodą, galima būtų traktuoti kaip siuntėjo duotus nurodymus, kuriuos vežėjas turi vykdyti, t. y., važiuoti tuo konkrečiu maršrutu. Tai reikštų, kad atsakomybė už tokių nurodymų sukeltus padarinius tenka pačiam siuntėjui.

Jei nuoroda buvo tiesiog taškas žemėlapyje be nurodyto maršruto, tokiu atveju siekiant išvengti vežėjo atsakomybės, yra svarbūs keli momentai. Pirmiausia tai, ar įvedus iškrovimo adresą į navigacinę sistemą buvo galimybė rinktis iš kelių maršrutų.

Jei kito maršruto žemėlapyje nėra, ir, kaip teigia vežėjas, jis apvažiavo visas apylinkes, norėdamas išsiaiškinti, ar yra galimybė apvažiuoti tunelį, ir apylankos nerado, tai vežėjo elgesį galima laikyti pareigingu, rūpestingu ir sąžiningu.

Vežėjas iš esmės elgėsi, kaip to reikalauja CMR konvencija – negalėdamas pristatyti krovinio į paskirties vietą, jis kreipėsi į siuntėją dėl tolimesnių instrukcijų, o šis nusprendė krovinį perkrauti į kitą transporto priemonę ir pats nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar yra kitas kelias, kuriuo vežėjo transporto priemonė galėtų patekti į iškrovimo vietą.

Visgi kai kurių valstybių teismai laikosi nuomonės, jog krovinio pristatymas į paskirties vietą nėra neįmanomas, jeigu vežėjas gali pasitaikiusią kliūtį apeiti pasamdydamas kitą subjektą (pvz., kitą vežėją) tam vežimui atlikti. Vadovaujantis šia nuomone, išlaidos šiuo atveju tektų vežėjui.

Dar viena galimybė vežėjui būti atleistam nuo atsakomybės – įrodyti, jog siuntėjas žinojo apie maršrute esantį tunelį. Tokiu atveju, samdydamas vežėją, siuntėjas turėjo perspėti jį apie tai, kad pervežimui reikalinga ne standartinė puspriekabė. Priešingu atveju, žinodamas, kad standartinė puspriekabė negalės pristatyti krovinio į paskirties vietą, bet leidęs krauti krovinį į ją, siuntėjas pats elgėsi nerūpestingai ir padidino savo riziką, todėl vežėjas neturėtų padengti patirtų papildomų nuostolių.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.