Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

10 Bir Nuostolių atlyginimas krovinio sugadinimo atveju

Gabenant krovinius keliais neretai pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežaščių kroviniui padaroma žala ir vežėjui kyla pareiga atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius. Nuostolių dydis, be abejo, priklauso nuo žalos masto bei krovinio vertės, tačiau svarbu žinoti, kad ne visais atvejais turi būti atlyginama visa krovinio nuvertėjimo suma.

CMR konvencijos, kuri taikoma vežant krovinius tarptautiniais maršrutais, 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai krovinys yra sugadinamas, vežėjas privalo sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai. Pradinė krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o, šių nesant, pagal rinkos arba to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, kuri buvo tą dieną ir toje vietoje, kai krovinys buvo priimtas vežti.

Taigi, vadovaujantis šia CMR konvencijos nuostata, paprastai praktikoje pretenziją vežėjui dėl nuostolių atlyginimo reiškiantis asmuo pateikia vežėjui krovinio atstatymo darbų (pvz., remonto) sąskaitas ir reikalauja, jog vežėjas atlygintų šias išlaidas.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Konvencijos 25 straipsnio 2 dalis apibrėžia vežėjo atsakomybės ribas krovinio sugadinimo atveju. Aptariamas punktas numato, kad kompensacija už kroviniui padarytą žalą negali būti didesnė kaip suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, arba suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jei dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė neeliminuoja Konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytų vežėjo atsakomybės ribų. Tai reiškia, kad CMR konvencijos 25 straipsnio taikymas yra neatsiejamai susijęs su Konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi, kuri numato vežėjo atsakomybės ribojimą 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.

Pavyzdžiui, jei vežėjas 2013 m. birželio 1 d. priima vežti krovinį – baldus, kurių bendras svoris kartu su pakuote yra 200 kg, o pristačius juos į paskirties punktą paaiškėja, kad visas krovinys apgadintas, maksimali kompensacijos riba būtų apskaičiuojama taip: krovinio svoris (200 kg) dauginamas iš 8,33 ir dauginamas iš tos dienos, kurią krovinys buvo priimtas vežti, atsiskaitymo vieneto (SDR) kurso. Pažymėtina, kad atsiskaitymo vieneto (SDR) kursą litais skelbia Lietuvos bankas pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis. Taigi šio pavyzdžio atveju maksimali vežėjo atlygintinos kompensacijos riba būtų 6628,85 Lt (200 x 8,33 x 3,9789 Lt (2013 m. birželio 1 d. SDR kursas buvo 1 SDR=3,9789 Lt). Tai reiškia, kad, jei pretenziją reiškiantis asmuo pagal pateiktas atstatymo darbų sąskaitas reikalautų atlyginti didesnę sumą, (pavyzdžiui, 8000 Lt), vežėjas galėtų gintis remdamasis CMR konvencijos 23 ir 25 straipsniuose nustatytu jo atsakomybės ribojimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad šis ribojimas netaikomas tais atvejais, kai šalys susitarė dėl papildomos krovinio vertės, numatė dėl to užmokesčio už vežimą priedą ir padarė apie tai žymą važtaraštyje. Tokia taisyklė yra numatyta CMR konvencijos 24 straipsnyje.

Dar vienas atvejis, kai vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu kompensacijos dydžiu, yra žalos padarymas tyčia arba dėl didelio neatsargumo, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams. Konvencijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas negali remtis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Šiuo atveju, konstatavus vežėjo kaltę, jis privalės kompensuoti žalą visa apimtimi.

Kitaip nuostolių atlyginimo klausimas krovinio sugadinimo atveju bus sprendžiamas, jei žala bus padaryta atliekant vietinį krovinių vežimą, kuriam taikomas Kelių transporto kodeksas.

Kelių transporto kodekso 46 straipsnis numato, kad vežėjas padarytą žalą kroviniui, kuris buvo krovinio siuntėjo pareiškimu įvertintas ir už jį apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį, o, jeigu krovinys nebuvo įvertintas ir už jį apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė. Tas pats straipsnis numato, kad kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų. Taigi Kelių transporto kodeksas naudoja tą pačią vežėjo atsakomybės ribų taisyklę kaip ir CMR konvencija, tačiau tik krovinio praradimo ar trūkumo atveju.

Kelių transporto kodeksas aiškiai atskiria, kas yra laikoma krovinio praradimu, trūkumu ir sužalojimu. Kodekso 45 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama, kad krovinio praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.

Reikėtų turėti omenyje, kad vežimo, kuriam taikomas Kelių transporto kodeksas, metu apgadinus krovinį, vežėjo atsakomybė nebus ribojama specialiu atsiskaitymo vienetu (SDR) ir jis atsakys krovinio nuvertėjimo suma, nebent įrodys, kad ši suma viršija tikrąjį kroviniui padarytos žalos dydį.

Taigi kompensacijos suma dėl krovinio sugadinimo, kurią vežėjas turės atlyginti pretenziją reiškiančiam asmeniui, priklausys nuo to, koks vežimas bus atliekamas – vietinis ar tarptautinis, ir, koks teisės aktas jam bus taikomas, nes CMR konvencija, reguliuojanti tarptautinius vežimus, ir Kelių transporto kodeksas, paprastai taikomas vietiniams krovinių pervežimams, numato skirtingas nuostolių kompensavimo taisykles krovinio sužalojimo atveju.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.