25 Spa Vežėjo civilinė atsakomybė, kai krovinį gabena keli vežėjai

www.cargonews.lt

Kadangi krovinių pervežimuose pasitaiko atvejų, kai krovinį iš taško A į tašką B perveža ne vienas ir tas pats vežėjas, CMR konvencija numato specialias taisykles, kurios taikomos tais atvejais, kai krovinio vežimo procese dalyvauja du ir daugiau vežėjų. CMR konvencijos 34 straipsnyje nurodyta, kad jeigu krovinio pervežimą, kurio sąlygas nustato viena sutartis, paeiliui vykdo keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir visi paskesnieji vežėjai, perimdami krovinį bei važtaraštį, tampa sutarties dalyviais tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Tokia taisyklė įtvirtinta siekiant apsaugoti krovinio siuntėjo ir gavėjo interesus dėl kroviniui tokio gabenimo metu galimai padarytos žalos atlyginimo.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ši norma taikoma tada, kai vežimas, kuriame dalyvauja keli vežėjai, atliekamas vadovaujantis tik viena sutartimi, kuri reguliuoja visus vežimo etapus. Jeigu atskiriems vežimo etapams kiekvienoje valstybėje, per kurios teritoriją gabenamas krovinys, būtų sudaromos atskiros vežimo sutartys, tokiu atveju vežimui turėtų būti taikomas ne CMR konvencijos nustatytas reguliavimas, bet tų valstybių, per kurias gabenamas krovinys, nacionaliniai teisės aktai.

Vienintele krovinio pervežimo sutartimis nebus laikoma ir ta sutartis, kurią pirmasis vežėjas sudarys (savo ar siuntėjo vardu ir jo sąskaita) su kitais, paskesniais vežėjais. Taip yra todėl, kad vežėjas, persamdydamas kitą vežėją kroviniui vežti, veiks jau ne kaip vežėjas, bet kaip ekspeditorius.

Kita sąlyga, kurios turi būti laikomasi tam, kad galėtų būti taikomos CMR konvencijos nuostatos, yra siejama su važtaraščiu. Kiekvienas vežėjas, kuriam gabenti perduodamas krovinys, kartu su juo turi gauti ir krovinio važtaraštį. Važtaraščio perdavimas labai svarbus, nes krovinį kartu su juo priėmęs vežėjas tampa krovinio vežimo sutarties dalyviu tokiomis pat sąlygomis, kokios yra nurodytos važtaraštyje. Be to, priėmęs važtaraštį, vežėjas gali spręsti, kokią riziką dėl vežamo krovinio jis prisiima.

Jeigu vežėjui perduodant krovinį yra užpildomas naujas važtaraštis, kuriame krovinį perduodantis vežėjas nurodomas kaip siuntėjas, o jį priimantis asmuo nurodomas vežėju, ir, jeigu krovinio pervežimui yra sudaryta tik viena sutartis, tai tokiu atveju bus taikomos CMR konvencijos nuostatos, reguliuojančios krovinio gabenimą, kurį vykdo paeiliui keli vežėjai.

Visgi, jeigu vežėjas, priimdamas krovinį, kartu su juo važtaraščio neperimtų, jis negalėtų būti laikomas vežėju CMR konvencijos 34 straipsnio prasme.

Esant tokiai situacijai, kai su siuntėju sudaręs sutartį vežėjas krovinį gabenti paveda kitam asmeniui, didelę praktinę reikšmę turi vežėjo, kuris faktiškai gabens krovinį, nurodymas krovinio važtaraštyje. Jeigu važtaraštyje nurodytas ne faktinis, o tik tas vežėjas, kuris susitarė dėl krovinio pervežimo, jis ir bus laikomas vežėju CMR konvencijos prasme, nors pats krovinio ir neveš. Savo ruožtu faktinis krovinio vežėjas, realiai gabenęs krovinį, pagal CMR konvencijos nuostatas vežėju nebus laikomas. Šiuo atveju nurodyto važtaraštyje vežėjo ir faktiškai gabenusio krovinį vežėjo tarpusavio santykiams turi būti taikomos ne Konvencijos normos, bet šių asmenų sudarytos sutarties ir tokiems santykiams taikytinų nacionalinių teisės aktų nuostatos. Tai reiškia, kad sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas atsako siuntėjui už visą krovinio gabenimo metu kroviniui padarytą žalą.

CMR konvencija nustato, kad ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo gali būti pateiktas pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. Taip pat ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Taigi faktiškai krovinį gabenančio vežėjo įrašymas į važtaraštį reikš, kad tas vežėjas krovinį gabena savo vardu ir prisiimdamas riziką, nes tokiais savo veiksmais jis prisijungia prie siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartinių teisinių krovinio pervežimo santykių. Tokiu atveju siuntėjas įgys reikalavimo teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo ne tik tam vežėjui, su kuriuo susitarė (t. y. pirmuoju vežėju), bet ir tiesiogiai tam vežėjui, kuris faktiškai gabeno krovinį, kai jam buvo padaryta žala.

Kai krovinį paeiliui gabena keli vežėjai, CMR konvencija reikalauja, kad vežėjas, priimdamas krovinį iš kito vežėjo, perduotų jam pasirašytą priėmimo aktą, kuriame būtų nurodoma krovinio priėmimo data. Konvencija nenustato krovinio priėmimo akto formos, todėl jo formą šalys gali pasirinkti pačios, tačiau tokį aktą būtina sudaryti raštu.

Vežėjui, priimančiam krovinį, taip pat nustatyta pareiga įrašyti savo pavardę (pavadinimą) ir adresą į antrąjį važtaraščio egzempliorių. Be pareigos CMR konvencija numato ir teisę: jeigu yra reikalinga, vežėjas gali važtaraštyje pažymėti apie krovinio ir pakuotės būklę, vietų skaičių, jo žymėjimą ir numeraciją, maža to, šios pastabos gali būti nurodomos ir priėmimo akte. Tokios žymos važtaraščio antrajame egzemplioriuje yra įrodymas, kad krovinys perėjo kito vežėjo dispozicijon.

Keleto vežėjų, paeiliui gabenančių krovinį, santykiams taikoma “vienas už visus” taisyklė. Ji nustato, kad už vežimo sutarties pažeidimą atsako visi krovinį vežę vežėjai, ir kiekvienas jų atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą net ir nesant jo konkrečios kaltės. Tai reiškia, kad siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės vežėjas turės įrodyti ne tik savo negalėjimą numatyti aplinkybių ir išvengti jų padarinių, bet dar ir tai, jog to negalėjo numatyti bei išvengti ir kiti krovinio gabenime dalyvavę vežėjai.

Be to, “vienas už visus” taisyklė galioja ne tik vežėjo atsakomybei už krovinį, bet ir vežėjo atsakomybei už kitą vežėją. CMR konvencija nustato, kad vienas vežėjas, kuris gabeno krovinį, prisiima atsakomybę ir už kito krovinį gabenusio vežėjo nemokumą. Tokiu atveju nemokiam vežėjui tenkanti, tačiau nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis, paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą.

Visgi CMR konvencija leidžia vežėjams susitarti dėl nuostolių paskirstymo tarp vežėjų ir jų atlyginimo kitokia tvarka. Tačiau būtina nepamiršti, kad tokie susitarimai galios tik vežėjų santykiams ir negalės pažeisti asmenų, turinčių teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, teisių ar teisėtų interesų, taip pat negalės riboti teisės pasirinkti, kuriam vežėjui reikšti ieškinį dėl žalos atlygimo. Šis susitarimas turės įtakos ir galios tik pačių vežėjų tarpusavio atsakomybės santykiams, ir nesaistys kitų asmenų, kurie turės reikalavimo teisę į juos.