Kalba
Categories
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

22 Bal Vežėjo pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo instrukcijų vykdymo

Sudarinėjant krovinių tarptautinio pervežimo sutartis, vyrauja praktika sutartyje nustatyti baudą vežėjui už siuntėjo pateiktų instrukcijų nevykdymą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos, reguliuojančios tarptautinius krovinių gabenimus keliais, nuostatas, laikosi nuomonės, kad tokios sutarties sąlygos pažeidžia konvenciją ir vežėjas gali tuo gintis.

Nors tarptautinius krovinių gabenimus keliais reguliuoja CMR konvencija, Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktai taip pat taikomi iš tarptautinio krovinių pervežimo kylantiems teisiniams santykiams. Toks jų taikymas yra subsidiarus, t. y. jie užpildo tas trūkstamas reguliavimo vietas, kurių nereglamentuoja CMR konvencija. Savo ruožtu Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudarinėti sutartis ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, o 6.70 straipnio 1 dalis įtvirtina galimybę užtikrinti susitarimo vykdymą netesybomis (bauda arba delspinigiais). Vadovaudamasis šiuo sutarčių laisvės principu ir galimybe numatyti atsakomybę netesybomis, siuntėjas dažnai į krovinio vežimo sutartį įtraukia nuostatą, numatančią, kad vežėjas turės sumokėti konkretaus dydžio baudą, jeigu, pavyzdžiui, be siuntėjo žinios perkraus krovinį į kitą transporto priemonę. Vežėjui nesilaikant šios nuostatos ir perkrovus krovinį į kitą transporto priemonę, siuntėjas pateikia reikalavimą sumokėti nustatyto dydžio baudą, nepateikdamas jokių įrodymų, kad dėl to patyrė realių nuostolių.

Tačiau CMR konvencijos 12 straipsnio 5 punktas nustato, kad vežėjas, neįvykdęs asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu instrukcijų, turi atlyginti dėl to kilusius nuostolius. Taigi, aiškinant konvenciją lingvistiškai, darytina išvada, kad joje nėra įtvirtinta galimybė reikalauti iš vežėjo baudos už instrukcijų nevykdymą, nes konvencija kalba tik apie kilusius nuostolius, o vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikta, tie nuostoliai turi būti realūs. Tai reiškia, kad jų atlyginimo reikalaujantis asmuo turi įrodyti jų faktinį egzistavimą, dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp sutarties pažeidimo ir kilusių nuostolių, t. y., ar tikrai būtent tas pažeidimas sukėlė nuostolius ir ar apskritai tie nuostoliai atsirado.

Aiškindamas CMR konvenciją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šis teisės aktas turi griežto reguliavimo efektą, kuris reiškia tai, kad klausimai, kurie yra reguliuojami konvencijos, yra sureguliuoti išsamiai ir to reguliavimo keisti negalima. Pati konvencija savo  41 straipsnio 1 punkte įtvirtinta taisyklę, nustatančią, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo konvencijos nuostatų, yra negaliojantys.

Tai reiškia, kad kalbant apie nuostolius dėl siuntėjo instrukcijų nevykdymo nebelieka vietos nacionalinės teisės normoms, kurios leidžia šalims susitarti dėl netesybų. CMR konvencija suteikia galimybę siuntėjui prašyti, kad vežėjas atlygintų tik faktinius nuostolius, kurie atsirado dėl jo veiksmų, o siuntėjas, prašantis nuostolių atlyginimo, turi įrodyti nuostolių faktą ir priežastinį ryšį.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuostolių dėl instrukcijų nevykdymo iš vežėjo bus galima reikalauti tik tuo atveju, jei vežėjui pateiktos instrukcijos buvo įmanomos įvykdyti, negalėjo pažeisti normalios vežėjo įmonės darbo tvarkos eigos ar sukelti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ar vežėjams. Tai reiškia, kad kroviniu disponuojantis asmuo, gali reikalauti iš vežėjo tik tokių instrukcijų vykdymo, kurios nesukels nuostolių pačiam vežėjui ar tretiesiams asmenims. Vežėjas, savo ruožtu, neprivalo besąlygiškai paklusti duodamoms instrukcijoms, bet pagrįstai įvertinęs, ar tai gali turėti įtakos jo ar trečiųjų asmenų interesų pažeidimui, gali atsisakyti vykdyti tokias instrukcijas.

Negalėdamas vykdyti kroviniu disponuojančio asmens instrukcijų dėl objektyvaus neįmanomumo arba dėl to, kad jų vykdymas gali sukelti žalos pačiam vežėjui ar tretiesiams asmenims, vežėjas gali iškrauti krovinį to asmens sąskaita ir vežimas bus laikomas baigtu. Tačiau reikia turėti omenyje tai, kad vežėjui išliks pareiga rūpintis krovinio saugumu. Vežėjas neprivalo krovinio saugoti tiesiogiai pats ir tam gali pasirinkti trečiuosius asmenis, tačiau vežėjas vis tiek bus atsakingas už tinkamą trečiųjų asmenų parinkimą, t. y. vežėjas atsako už tinkamos vietos saugojimui ir tinkamų asmenų, kurie atliktų tą saugojimą, parinkimą. Priešingu atveju už netinkamus savo parinktų asmenų veiksmus, vežėjas atsakys kaip už savo.

Pažymėtina, kad susitarimas dėl netesybų už vežėjui pateiktų instrukcijų nevykdymą negalimas tik vežimų, kuriems taikoma CMR konvencija, atveju. Kai vežimas atliekamas vadovaujantis Kelių transporto kodekso nuostatomis, šalys gali susitarti dėl baudų už instrukcijų nevykdymą, nes, priešingai nei CMR konvencijoje, Kelių transporto kodekse šis klausimas nėra sureguliuotas.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt