16 Rug Šabloninės sutartys: ar verta jas skolintis iš kolegų ar interneto?

Tiek pradedantieji, tiek patyrę verslininkai, sudarinėdami sutartis su verslo partneriais ar personalu, dažnai nesivargina ruošti sutarčių ir mieliau pasiskolina jau paruoštas sutartis iš draugų, kolegų, pažįstamų ar tiesiog parsisiunčia jas iš kokio nors buhalterių forumo. Iš tiesų, kam samdyti teisininką ir mokėti jam pinigus už sutarties parengimą ar peržiūrėjimą, jeigu ją galima gauti už dyką? Vis dėlto, nepaisant akivaizdžios finansinės naudos dabar (tiesa, tik kliento akimis), šabloninės ar pasiskolintos sutarties naudojimas gali sukelti finansinių problemų ateityje, pvz., tokia sutartis gali neapsaugoti kliento turtinių interesų, klientas gali patirti bylinėjimosi išlaidų iškilus teisminiam ginčui ir pan. Be to, klientas, pasiskolinęs sutartį arba naudodamas šabloną, nežino, ar tam tikros jos sąlygos neprieštarauja įstatymams ir vėliau nebus pripažintos negaliojančiomis.

Reikėtų įsidėmėti, kad neegzistuoja toks dalykas, kaip “universali sutartis”. Paprastai šabloninėse ar pasiskolintose sutartyse būna sąlygų, kurios neatitinka kliento poreikių, ar dar blogiau – gali jam pakenkti. Be to, dažniausiai pasiskolinta sutartis būna sukurta atsižvelgiant į kitos įmonės interesus, o ne skirta tam asmeniui, kuris skolinasi. Dar daugiau, ta kita įmonė gali būti pasiskolinusi sutartį iš dar kitos įmonės ir t. t. Kitaip tariant, kaip klientui pasitikėti sutartimi, jeigu jis iš tikrųjų nė nežino, iš kur ši sutartis atsirado ir kas ją sudarė? Tai, kad sutartis buvo pasiskolinta iš žmogaus ar įmonės, kuriais klientas pasitiki, dar nereiškia, kad toji sutartis yra gera ir naudinga.

Imant sutartį už dyką kartu su ja galima “nusipirkti” sau rimtų problemų.

Tiesa sakant, žmonės gana dažnai sunkiai supranta, kodėl blogai skolintis sutartį ar naudoti šabloną. Jie mato daug puslapių, daug žodžių, daug sąlygų ir mano, kad užteks ir tokios sutarties – juk kiti ją sėkmingai naudoja, kodėl man ji turėtų netikti? Be to, žmonėms sutartys dažnai atrodo panašios. Jie galvoja, jog tereikia pakeisti rekvizitus, sumą ir sutarties objektą, o visa kita juk daugiau mažiau vienoda visose sutartyse – “šalių teisės ir pareigos”, “atsakomybė”, “ginčų sprendimo tvarka”. Tokia nuomonė yra klaidinga. Net jei ir visos sutartys būtų vienodos, viena sutartis tiesiog negali būti sukurta taip, kad tenkintų visų asmenų visus poreikius.

Taigi, kuo klientui skiriasi sutarties pasiskolinimas ir teisininko samdymas tam, kad jis parengtų sutartį, be to, kad pirmasis atvejis yra nemokamas, o antrasis – ne? Pirmiausia, jei klientas pasisamdo teisininką, būtent teisininkas, o ne pats klientas, yra atsakingas už geros sutarties paruošimą (klientui sumažėja rizika). Antra, klientas gauna sutartį, kuri atitinka konkrečius ir individualius jo bei jo verslo poreikius, o ne tai, kas yra pritaikyta kažkam kitam. Trečia, klientas gauna sutartį, kurią gali suprasti, ir tam tikrais atvejais iš naujo panaudoti ateityje. Galiausiai, kartu su sutartimi, klientas gauna profesionalių patarimų, susijusių su tos sutarties vykdymu, nutraukimu ir pan., o ne vien tik dokumento tekstą.