10 Sau Kaip atleisti darbuotoją nelaukiant, kol sueis jo įspėjimo terminas?

Gana dažnai darbuotojo, kuris nenori išeiti savo noru arba nėra padaręs darbo drausmės pažeidimų, atleidimas darbdaviui sukelia nemažą galvos skausmą. Jeigu darbuotojas nesutinka darbo sutarties nutraukti pats arba to padaryti šalių susitarimu, darbdavys turi vienintelį pasirinkimą – atleisti darbuotoją savo iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 straipsnis). Tačiau tokiu atveju darbdaviui tenka ne tik laikytis nustatytų įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų bei sumokėti išeitinę išmoką, bet ir visą įspėjimo laikotarpį rizikuoti tuo, jog darbuotojas, žinodamas apie atleidimą ir būdamas nesuinteresuotas našiai dirbti, padarys darbdaviui žalos (pvz., per savo aplaidumą), išsineš komercines paslaptis, konfidencialius duomenis, dokumentus ir pan. Darbdaviui siekiant išvengti minėtų rizikų, protingiausia būtų nutraukti darbo sutartį nelaukiant, kol sueis įspėjimo terminas.

Nors Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodyta, kad darbdavys prieš nutraukdamas darbo sutartį privalo apie tai raštu ir pasirašytinai įspėti darbuotoją, to paties straipsnio 5 dalyje pasakyta, jog, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Būtent ši nuostata ir leidžia darbdaviui pasinaudoti galimybe atleisti darbuotoją nelaukiant, kol sueis įspėjimo terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, gali būti pripažintas neteisėtu, jeigu darbuotojas iš viso nebuvo įspėtas apie būsimą atleidimą, tačiau įstatyme nustatytų įspėjimo terminų nesilaikymas nesukelia tokių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad Darbo kodekse nustatyto įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo termino pažeidimas negali būti pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, kadangi, nors tai ir yra pažeidimas, jis gali būti ištaisomas taikant specialų darbuotojo teisių apgynimo būdą: perkeliant atleidimo iš darbo datą įstatymu nustatytam įspėjimo terminui.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad įspėjimo termino nesilaikymas ir atleidimo iš darbo datos perkėlimas neturėtų būti vertinamas neigiamai ar traktuojamas kaip darbuotojo padėties bloginimas. Aptariamu atveju darbdavys darbuotojui ne tik sumoka vidutinį darbo užmokestį už visą įspėjimo laikotarpį, bet ir visiškai atleidžia darbuotoją nuo darbo. Taigi darbuotojui suteikiama ne 10% (kas privaloma pagal Darbo kodeksą), o 100% laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms, ir už tą laiką jam dar sumokamas atlyginimas.

Kaip darbdaviui pasinaudoti galimybe nelaukti įspėjimo termino pabaigos?

Norėdamas atleisti darbuotoją, nelaukiant, kol sueis įspėjimo terminas, darbdavys turėtų įgyvendinti visus šiuos reikalavimus:

1. Pirmiausia, prieš surašant įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, atleidžiamam darbuotojui reikia pasiūlyti kitą jo kompetenciją atitinkantį darbą. Jeigu įmonėje nėra laisvos darbo vietos, ji neatitinka darbuotojo turimos kvalifikacijos arba darbuotojas pats nesutinka dirbti jam pasiūlytoje laisvoje darbo vietoje, darbdavys gali pradėti atleidimo procedūrą pagal Darbo kodekso 129 straipsnį.
2. Po to reikia laiku (prieš surašant įsakymą dėl atleidimo) ir tinkamai įspėti atleidžiamą darbuotoją. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo data, atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Aprašant atleidimo iš darbo datą reikėtų nurodyti, kad darbuotojas bus atleidžiamas nepasibaigus įspėjimo terminui, atleidimo datą nukeliant įspėjimo termino pabaigai, o darbuotojui per įspėjimo laikotarpį dirbti nebereikės ir darbo santykiai bus pasibaigę. Įspėjimas, kaip minėta, privalo būti rašytinis ir darbuotojui įteikiamas pasirašytinai.
3. Supažindinęs darbuotoją su įspėjimu, darbdavys gali surašyti įsakymą dėl atleidimo iš darbo, kuriame darbo sutarties nutraukimo pagrindu būtų nurodyta Darbo kodekso 129 straipsnis (darbo sutarties nutraukimas, kai nėra darbuotojo kaltės) ir 130 straipsnio 5 dalis (darbuotojo atleidimas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui), taip pat nurodant, kokiam laikotarpiui nukeliamas atleidimas iš darbo;
4. Galiausiai, įsakymo dėl atleidimo iš darbo surašymo dieną (nebent susitariama kitaip) darbdavys turi atsiskaityti su darbuotoju. Tai reiškia, kad darbdavys turi sumokėti visas iki atleidimo dienos nesumokėtas piniges sumas (darbo užmokestį, priedus, kompensaciją už nepanaudotas atostogas (įskaitant įspėjimo laikotarpį), išeitinę išmoką ir kt.), taip pat sumokėti vidutinį darbo užmokestį už visą įspėjimo laikotarpį (du arba keturis mėnesius).