Kalba
Rubrikos
Svarbu!
Tinklapyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma oficialia teisine konsultacija.

07 Bal Vežėjo pareiga tikrinti krovinio pakrovimą į transporto priemonę

Vežant krovinius kelių transporto priemonėmis, dažnai susiduriama su problema, kai krovinys pažeidžiamas, o to priežastis būna netinkamas arba nekokybiškai atliktas krovinio pakrovimas ir tvirtinimas transporto priemonėje. Tada tenka spręsti, kas atsakingas už atsiradusius nuostolius ir prisiima pareigą juos atlyginti. Praktikoje dažniausiai ši pareiga tenka vežėjui, todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo galimų pretenzijų šiuo atveju.

CMR konvencija, reguliuojanti tarptautinį krovinių gabenimą keliais, numato tik tiesioginę vežėjo pareigą patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę bei tai, ar krovinio skaičius, ženklinimas ir numeracija atitinka nurodytą važtaraštyje. Pareiga tikrinti, ar krovinio pakrovimas yra atliktas tinkamai atsižvelgiant į konkretaus krovinio tipą, CMR konvencijoje nenustatyta. Maža to, konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar jų įgaliotas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, aiškindamas CMR konvencijos nuostatas, irgi formuluoja taisyklę, kad vežėjas neprivalo tikrinti, ar siuntėjas teisingai pakrovė krovinį transporto priemonėje. Tačiau kaip ir kiekviena taisyklė, ši irgi turi išimčių. Teismas, kalbėdamas apie vežėjo pareigą, taip pat konstatavo, kad netinkamas krovinio pakrovimas savaime nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti, atleidžiančia jį nuo atsakomybės. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas bus pripažintas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kurios užkirstų kelią žalos atsiradimui arba bent jau sumažintų žalą, kuri gali kilti dėl tam tikrų grėsmių, jei tik jis apie tas grėsmes sužino. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. Matydamas, kad krovinys pakrautas galimai netinkamai ir vis tiek priimdamas jį vežti ir nepažymėdamas to fakto važtaraštyje, vežėjas prisiima riziką atlyginti nuostolius krovinio sugadinimo ar visiško jo praradimo atveju.

Kelių transporto kodeksas, reguliuojantis krovinių pervežimus vidaus maršrutais, priešingai nei CMR konvencija, tiesiogiai įtvirtina vežėjo pareigą patikrinti, ar krovinys pakrautas laikantis tokio krovinio tipui keliamų krovimo ir tvirtinimo transporto priemonėje reikalavimų (Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis).

Rekalavimus, kaip turėtų būti pakrautas tam tikro tipo krovinys apibrėžia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės. Jose taip pat numatyta vežėjo pareiga patikrinti, ar krovinys sukrautas laikantis nustatytų reikalavimų. Taisyklėse įtvirtina, kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, bei pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina. Savo ruožtu krovinį vežantis vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad krovinys būtų pakrautas nepažeidžiant nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Taisyklių 10 punktas įtvirtina pareigą vežėjo vairuotojui prieš pradedant važiuoti patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir aptariamų taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtus neatitikimus vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris tokius neatitikimus privalo pašalinti. Neįvykdžius numatyto reikalavimo, važiuoti draudžiama.

Taigi, gabenant krovinius keliais, tai, ar vežėjui kyla pareiga tikrinti krovinio pakrovimą ir tvirtinimą priklauso nuo to, ar vežimas yra tarptautinis ar atliekamas Lietuvos Respublikos viduje. Vienareikšmiškai vežėjas turi pareigą, kilus įtarimams, kad krovinys transporto priemonėje pakrautas nesaugiai, kreiptis į siuntėją prašydamas krovinį perkrauti, o šiam to nepadarius, atsisakyti vežti krovinį arba užfiksuoti netinkamo pakrovimo faktą važtaraštyje.

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad, kai pagal vežėjo ir siuntėjo susitarimą krovinį krauna ir tvirtina pats vežėjas, tai atsakomybė už krovinio tinkamą pakrovimą ir sutvirtinimą tenka pačiam vežėjui. Jei vežėjas krovinį krauna ir tvirtina pagal siuntėjo duotas instrukcijas, žalos atsiradimo atveju, atsakomybės klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį, t. y. kas turėjo didesnę įtaką žalos atsiradimui – siuntėjo instrukcijos ar galbūt tai, kad vežėjas krovinį pakrovė nukrypdamas nuo instrukcijų.

Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai krovinį į transporto priemonę pakrauna siuntėjas, tačiau jo tvirtinimą atlieka pats vežėjas. Tokiu atveju vežėjui rekomenduotina kreiptis į siuntėją, prašant pateikti instrukcijas, kaip konkretus krovinys turėtų būti tvirtinamas arba tvirtinti jį griežtai laikantis nustatytų taisyklių konkrečiam krovinio tipui pakrauti. Priešingu atveju, vežėjas prisiima riziką, jog atsakys už nuostolius, kurie gali kilti dėl netinkamo krovinio sutvirtinimo.

Ši informacija negali būti laikoma teisine konsultacija ir naudojama individualiems teisiniams atvejams. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@versum.lt arba telefonu +370 5 2409715.