17 Kov Vežėjo atsakomybė už kroviniui padarytą žalą kelių eismo įvykio metu

Ne reto vežėjo, užsiimančio krovinių gabenimu keliais, transporto priemonės yra patekusios į eismo įvykį, dėl kurio yra padaroma žala ne tik transporto priemonei, bet ir ja gabentam kroviniui. Dėl to svarbu žinoti, kaip tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas vežėjo atsakomybės už kroviniui padarytą žalą klausimas.

CMR konvencija, reguliuojanti teisinius santykius, kylančius iš tarpautinio krovinių gabenimo, nenumato atskiro pagrindo, sprendžiančio vežėjo atsakomybės klausimą žalos kroviniui atveju, kai žala atsiranda, kaip eismo įvykio pasekmė. Tokiu atveju vežėjo atsakomybė sprendžiama pagal Konvencijos 17 straipsnio 2 punkto nuostatą, kuri numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 17 straipsnį, suformulavo taisyklę, kad aplinkybės ir jų pasekmės bus pripažintos, kaip neišvengiamos, jei vežėjas sugebės įrodyti, kad padarė viską, ką galėjo padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų išvengta žalos toje vietoje ir tuo metu. Kalbant konkrečiai apie eismo įvykį, jis bus pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės tik tuo atveju, jei dėl eismo įvykio nebus kaltas pats krovinį gabenęs vežėjas, t. y. jis nebus padaręs jokio, net menkiausio kelių eismo taisyklių pažeidimo. Teismas taip pat yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar žala atsirado tikrai dėl tokių aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti, taigi ir eismo įvykio atveju, turi būti įvertinti tiek vežėjo, kaip įmonės, veiksmai, tiek su vežėjo įmone susijusių  atsakingų asmenų, kurie vykdo vežėjo pavedimus (pvz., vairuotojo), elgesys tiek įvykio metu, kai kroviniui buvo padaryta žala, tiek ir po jo.

Savo ruožtu Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse yra numatytas atkiras vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas – būtent, kai žala kroviniui padaroma transporto priemonių susidūrimo metu. Kodekso 49 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą kroviniui susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina transporto priemonės, dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas, valdytojas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtame vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrinde kalbama tik konkrečiai apie transporto priemonių susidūrimą, bet ne apie eismo įvykį plačiąja prasme. Eismo įvykis yra apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Taigi tuo atveju, kai žala kroviniui padaroma eismo įvykio, bet ne dviejų transporto priemonių susidūrimo pasekoje, Kelių transporto kodekso 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma netinka vežėjo atsakomybės klausimui spręsti. Tokiu atveju vežėjas turėtų remtis Kelių transporto kodekso 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, numatančia, kad vežėjas neatsako už žalą dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu įrodoma, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti ar negalėta tokių priemonių panaudoti. Taigi, kaip ir CMR konvencijoje numatyto vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindo taikymo atveju, vežėjas turės įrodyti, kad elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų žalai išvengti.

CMR konvencijos ir Kelių transporto kodekso reguliavimas aptariamu atveju skiriasi dar ir tuo, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte numatyta sąlyga taikoma tiek krovinio praradimo ar sugadinimo, tiek jo pavėluoto pristatymo atveju. Tuo tarpu Kelių transporto kodekso 49 straipsnyje ir 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atleidimo nuo atsakomybės pagrindai pavėluoto krovinio pristatymo atveju nėra taikomi. Jei dėl eismo įvykio yra pažeidžiami krovinio pristatymo terminai, vežėjas gali remtis Kelių transporto kodekso 47 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad vežimo terminas laikomas nepraleistu, jei vežėjas savo įsipareigojimo laiku pristatyti krovinį neįvykdo dėl nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad tiek CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto, tiek Kelių transporto kodekso 51 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 2 dalies atveju, faktą, kad buvo imtasi visų reikiamų priemonių ir vežėjas elgėsi ypač atidžiai bei pareigingai, atliko viską, kas nuo jo priklauso, turės įrodyti pats vežėjas. Taip yra dėl to, kad šių nuostatų taikymo atžvilgiu galioja vežėjo kaltės prezumpcija, t. y. vežėjas laikomas kaltu padaręs žalą kroviniui ar pažeidęs jo pristatymo terminus, kol nėra įrodyta priešingai, ir tik įrodęs aukščiau minėtas sąlygas jis paneigia savo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją ir gali būti atleistas nuo atsakomybės. Tai, ar vežėjas atliko viską, kas reikalaujama iš jo, kaip iš ypač rūpestingo ir atidaus profesionalo, teikiančio pervežimo paslaugas, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju ištyrus ir įvertinus konkretaus įvykio aplinkybes, šių aplinkybių pobūdį, poveikį kroviniui ir jų pasekmes, taip pat paties vežėjo elgesį tokioje situacijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sąlygos, kurių įgyvendinimas atleidžia vežėją nuo atsakomybės, yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti pritaikomos konkrečiam įvykiui, dėl kurio yra sprendžiamas vežėjo atsakomybės klausimas. Įvertinus visas sąlygas konkretaus įvykio kontekste, vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės arba jam privalomos atlyginti žalos dydis pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 5 punkto ar Kelių transporto kodekso 51 straipsnio 1 dalį  gali būti mažinamas proporcingai jo kaltės laipsniui.

Taigi atliekant vietinį vežimą, kai taikomas Kelių transporto kodeksas, pakliuvus į eismo įvykį, dėl kurio sukeliama žala, vežėjas turi pasirinkti savo gynybos poziciją atsižvelgdamas į tai, ar krovinys sužalotas, prarastas ar pažeisti krovinio pristatymo terminai, taip pat į tai, koks eismo įvykis sąlygojo žalos atsiradimą – dviejų transporto priemonių susidūrimas, ar kitos į eismo įvykio apibrėžimą patenkančios aplinkybės.